Lietuva jau ne sykį yra sulaukusi priekaištų dėl prasto žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, o šiemet tarptautinės LGBTI teisių organizacijos „ILGA-Europe“ 2015 metų LGBTI asmenų teisių apžvalgoje iš 49-ių vertintų Europos valstybių užėmė 35-ąją vietą. Taip pat buvo konstatuota, kad LGBTI asmenų padėtis Lietuvoje nuosekliai blogėja.
Tą patį parodė ir M. Adomaičio pasisakymas, kuris Lietuvoje dažniau vertinamas kaip tiesiog išsakyta nuomonė, kai Vakarų šalims tai pasirodė visiškai nepriimtina ir smerktina. Homofobinis įrašas skaudžiai kainavo pačiam atlikėjui – nutraukta naujausio „Ten Walls“ singlo „Sparta“ prekyba, o visiems iš anksto užsisakiusiems šį kūrinį – grąžinami pinigai.
Skandalas atskleidė gilesnes problemas
Asociacijos LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad šis M. Adomaičio pasisakymas atskleidžia, jog Lietuva serga homofobija ir yra kupina neapykantos.
„Mes, kaip organizacija, tik tai apgailestaujame dėl taip susiklosčiusių negatyvių įvykių grandinės. Ir, iš tikrųjų, šią situaciją reiktų vertinti ne kaip vieno muzikos profesionalo viešųjų ryšių nesėkmę, bet apskritai, kad mūsų visuomenėje yra platesnė homofobijos problema, o neapykantos diskursas visuomenėje labai įsigalėjęs. Tai, kas mūsų visuomenės kontekste atrodo tik tai kaip viešosios nuomonės pareiškimas, ar nepritarimas – Vakarų visuomenėse ir tarptautiniame lygmenyje atrodo kaip visiškai nepriimtini dalykai“, komentavo asociacijos LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius.
Lietuvos visuomenė toleruoja patyčias
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė tikina, kad neatrodome kaip atsilikusi valstybė pasaulio kontekste. Tačiau homofobinėje visuomenėje užaugę žmonės net išvažiavę į vakarus iki galo neperima tokių vakarų vertybių kaip pagarba kitam.
„Lietuva atrodo kaip dar tam tikrus demokratinius žingsnius bežengianti valstybė ir kai kuriose srityse – LGBT teisių užtikrinime – viskas lėčiau vyksta. Galbūt tarptautinė bendruomenė, po Marijaus Adomaičio pasisakymo, suprato, kad reikia kažkokio palaikymo. Lietuvai tuo pačiu irgi gera pamoka, nes kasdien teisinama patyčių kultūra viešojoje erdvėje nėra normali, o vakarai tą ir parodė, kad nėra normalu žmones vadinti psichais, LGBT asmenims siūlyti išvažiuoti už Lietuvos ribų ir nuolat skleisti tą kontekstą, kuris verčia visuomenę sirgti“, sako B. Sabatauskaitė.
Taip pat Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė teigia, kad turėtume „sunerimti dėl jaunų žmonių, LGBT paauglių, sveikatos, kurie kasdien turi iškęsti įvairias patyčias ir balansuoja ant gyvybės ir mirties ribos, o kai kurie iš jų pasitraukia iš gyvenimo.
Vakarų valstybėse išgyveno tą patį
Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkė Jūratės Juškaitės nuomone, Lietuvoje homofobiniai pasisakymai – norma.
„Panašūs pasisakymai Lietuvos viešojoje erdvėje girdimi nuolat ir jei nebūtų Vakarų reakcijos – šis atlikėjas toliau sau ramiai koncertuotų. Tam tikriems politikams ir viešiems asmenims tokios kalbos atrodo kaip nuomonės laisvė, tačiau jei panašūs pasisakymai būtų, pavyzdžiui, apie neįgaliuosius – tada pažiūrėtume ar tikrai tai atrodytų kaip saviraiškos laisvė.
Visuomenė šiuo atveju taiko dvigubus standartus arba kitokius standartus LGBT bendruomenei. Ir jiems neatrodo, kad tokie pasisakymai gali daryti įtaką LGBT paaugliams, ar įžeisti jau suaugusius žmones“, aiškina J.Juškaitė.
Visgi, anot Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkės, Lietuva išgyvena tokius pat procesus, kuriuos jau perėjo kitos Vakarų valstybės.
„Lietuva – besivystanti šalis. Galima nervintis ir pykti dėl dvigubų standartų, bet kartu atsiranda kritinė masė, kuri sako, kad tokios kalbos nėra gerai ir nėra priimtinos. Tad vien plakti rimbu tų žmonių nereikia, nes tai proceso dalis ir visos kitos Vakarų šalys tą patį išgyveno. Mes galiausiai suprasime, kad tyčiotis iš žmonių seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės negalima lygiai taip pat kaip iš neįgaliųjų“, tikina J. Juškaitė.
Palaikantys M. Adomaitį siūlo susideginti
Tarp Vakarų pasaulio ir Lietuvos ir didžiosios dalies visuomenės nuomonių apie M. Adomaičio homofobišką pasisakymą – aiški praraja. Tai, ką vakarai pasmerkė, kai kurie Lietuvoje daugiau ar mažiau žinomi visuomenės veikėjai bando išteisinti.
Štai verslininkas Ugnius Kiguolis savo ,,Facebook" paskyroje rašo: ,,Už diskriminaciją, neapykantą kitokiai nuomonei, ir naujai užgimusią heterofobiją boikotuoti reikia visą sąrašą atlikėjų. Šalinam iš savo playlistų visokius baimę normaliems žmonėms įgijusius: Fort Romeau, Rhythm Control ir kitus. Kai muziką nustelbia fobijos, tai profesionalumui vietos nebelieka. Šaunuolis Mario, nepergyvenk, viskas susidėlios į vietas, atsirinksi kas yra kas. Tiesiog reikės šiek tiek daugiau laiko. Lai heterofobai susidegina".
Atidžiau panagrinėjus komentarus po U. Kiguolio įrašu socialiniame tinkle, galima rasti įvairių nuomonių. Taip pat ir Centralizuotos finansų ir turto tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų – vyriausioji specialistė Ugnė Bulovaitė-Dausinienė komentuodama tikina, kad homoseksualių žmonių paradai gali paskatinti savo paradus rengti zoofilus ir nekrofilus.
Skaitant panašius komentarus viešojoj erdvėje kyla klausimas, kodėl dalis Lietuvos visuomenės mano, kad neapykantos kurstymas, patyčios ir diskriminacija yra nuomonė?
