Giruliuose esančio Klaipėdos radijo ir televizijos bokšto darbuotojai mano, kad jeigu šiandien pasikartotų kas nors panašaus į įsimintinos 1991 metų sausio 13 dienos įvykius, ginančiųjų bokštą būtų perpus tiek, kiek anuomet, o gal dar mažiau, rašo „Vakarų ekspresas“.
Ir ne tik todėl, kad gyvenimas Lietuvoje per septyniolika metų neišpildė daugumos lūkesčių ir nusivylimas politikais bei jų tuščiais pažadais pasiekė aukščiausią tašką.
Šiandien informacija žmones pasiekia daugybe kanalų, todėl Girulių bokštas jau seniai nebėra ta vienintelė "bambagyslė".
"Žmonės nebesuvokia, kokiu būdu juos pasiekia žinios. Nutrūko palydovinės televizijos "Viasat" transliacijos - skambina mums į Girulius. Žinoma, anksčiau, kai iš ekranų nors trumpam dingdavo kurios nors lietuviškos televizijos programa, pas mus netildavo telefonai, o dabar - ramu. Vyrauja nuostata: yra televizija - gerai, bet ir be jos išgyventume", - pasikeitimus vardijo vyresnysis inžinierius Kazimieras Čiurlys, Girulių televizijos ir radijo stotyje išdirbęs 30 metų.
Vargu, ar pasikartojus panašiems įvykiams, televizijos tarnybos darbuotojams žmonės iš aplinkinių kaimų vežtų cepelinus pasikinkę arklius, kaip buvo 1991-ųjų sausį.
Ir jeigu eitų budėti prie bokšto, tai pirmiausia - dėl grėsmės savo šeimoms ir artimiesiems, o jau vėliau arba mažiausiai - dėl valstybės, - svarsto Girulių bokšto personalas.
Gabeno greitąja
Nedaug šios įstaigos darbuotojų gali papasakoti apie tai, ką išgyveno prieš septyniolika metų sausio 13-osios naktį. Dauguma išėjo į pensiją, kiti pakeitė darbo vietas. Dar vienus iš kabinetų išstūmė atnaujinta technika, nereikalaujanti nuolatinės priežiūros.
Įsimintiną naktį likusiesiems primena nebent 20 metų senumo "didvyris" - televizijos siųstuvas, kuris per Sausio 13-osios įvykius buvo slapčia išgabentas į dabartinius Seimo rūmus.
Tarnybos direktorius Bronius Razgus - vienas iš ilgamečių darbuotojų, į Girulių bokštą kone kasdien atvykstantis jau 27 metus, rodydamas prietaisą, pasakojo turtingą jo istoriją.
"Legendinis televizijos siųstuvas į Aukščiausią Tarybą keliavo slapčia. Buvo nutarta, kad mažiausiai įtarimų turėtų kelti greitosios medicinos pagalbos automobilis, todėl šaldytuvo dydžio siųstuvas į sostinę buvo vežamas greitąją. Su jo pagalba politikai iš Seimo rūmų galėjo tiesiogiai kreiptis į vilniečius. Po metų įrenginys grįžo į Girulius ir sėkmingai veikia iki šiol", - atskleidė B. Razgus.
Direktorius sako, jog sausio 13-osios naktį bokšto teritorija labiau priminė kino filmą apie karą, o ne vietą, iš kurios Klaipėdos apskričiai buvo transliuojamos televizijų ir radijo programos.
Kolaborantų įsakymų nevykdė
Visi privažiavimo ir priėjimo keliai prie bokšto buvo užgriozdinti tokiais prietaisais ir technika, kokių B. Razgus nemanė Klaipėdoje esant. Jis įsitikinęs, kad tankai klaipėdiečių pastatytų užkardų nebūtų įveikę.
Vienijimasis bendram tikslui vyko žaibo greičiu. Vakarų laivų remonto įmonė metalinėmis grotomis padengė langus, "Klaipėdos kartonas" pasirūpino popieriaus lakštais langams užtemdyti, net cigaretes gaminusi bendrovė į Girulius atvežė kalnus rūkalų.
Dabar ištuštėjusios patalpos tomis sausio dienomis knibždėjo ir dūzgė. Užėmus Vilniaus televizijos bokštą, klaipėdiečiai net nesvarstę Girulių stoties rūsyje įrengė studiją. Uostamiesčio gyventojams per tuo metu veikusią Klaipėdos municipalinę televiziją informaciją apie padėtį nuolat pranešdavo tuometiniai deputatai, Klaipėdos universiteto dėstytojai ir studentai. Po kabinetus bėgiojo vertėjai, o budėjimas prie technikos vyko ištisą parą.
"Užėmę sostinės bokštą, pradėjo mums įsakinėti, ką ir kaip daryti. Nė vienas iš tuometinių darbuotojų šokinėti pagal jų įsakymus nepradėjo. Baimės buvo, juolab kad pasiekdavo gandai, esą Girulių kryptimi juda tankai, kareiviai ateina. Darbuotojams reikėjo apsispręsti, kieno pusėje atsistoti. Buvo ir abejojančių. Nenoriu įvardyti asmenų, tomis dienomis iš improvizuotos studijos kalbėjusių, kai kurie įsitikinimus greitai pakeitė arba iš politikos pasitraukė", - ne viską ir septyniolikai metų praėjus pasakojo direktorius.
Ateitis - be gyvybės
Šiandien šalia pagrindinės funkcijos - visų Lietuvoje girdimų radijo ir matomų televizijos programų retransliacijų, - stotis teikia ir bevielio interneto paslaugas.
Atnaujintos techninės bazės dėka pradėtos retransliuoti skaitmeninio formato televizijos programos. Turint tokią įrangą, jų įmanoma transliuoti iki 40.
AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausanti įstaiga Giruliuose dabar pervadinta į Klaipėdos siuntimo tarnybą.
Šiuo metu tarnyboje dirba 28 žmonės, vieni atsakingi už transliacijų kokybę, kiti - informacinių technologijų specialistai, vadybininkai.
Naujų paslaugų teikimas ir nauja technika iš esmės pakeitė darbo bokšte principą. Kompiuterizuota įranga retai genda, todėl reikia vis mažiau ją prižiūrinčio personalo.
"Prieš 17 metų pamainoje budėdavo po 8 žmones, dabar užtenka vieno. Jei ne interneto paslaugos ir visos su jomis susijusios bėdos, kažin, ar koridoriuose gyvą dvasią sutiktum. Teisybę sakė naują įrangą montavęs vienas vokietis - ateitis priklauso mašinoms, esą po kelių metų pas jus nedirbs nė vienas žmogus. Nedaug tesuklydo. Vokietijoje, o ir kitose šalyse prie televizijos bokštų pastatų iš viso nelikę - viską valdo kompiuteriai", - 30 metų stebintis televizijų transliacijas pasakoja vyresnysis inžinierius K. Čiurlys.
Apsaugo signalizacija
Profesijos per ilgus metus nekeitęs iš įpročio K. Čiurlys skaičiuoja laiką iki pensijos ir realiai vertina lietuvių patriotizmą.
"Niekas dabar mūsų ir nepultų - šitiek informacijos teikėjų yra", - atvirauja K. Čiurlys.
Pats 200 metrų aukščio Girulių bokštas šiandien nuo galimų pavojų apsaugotas signalizacija, po teritoriją slampinėja šuo, o į patalpas su technika galima patekti tik žinant kodą.
Signalizacija pasigirsta iškart - vos per žingsnį nuo metalinių bokšto pamatų.
B. Razgus sako, jog norinčiųjų pasikarstyti padaugėja vasarą, tačiau apie stipriausius ir ištvermingiausius, pasiekusius pačią bokšto viršūnę, mitai sklandė tik sovietmečiu.
"Buvo vienas įsilipęs. Tiek tarnybų suvažiavo, kad žmogelis grįžti pabijojo. Ir saugumas, ir milicija su greitąją tuomet apačioje jo laukė", - kelių dešimčių senumo istoriją prisiminė B. Razgus.
Mėginti savo jėgas lipant į Girulių bokštą - prasta mintis dėl trijų priežasčių: pačiame viršuje pavojingus sveikatai spindulius skleidžia antenos, yra reali grėsmė susižeisti arba sugadinti kurį nors iškeltą įrenginį.
Tarybiniais laikais televizijos bokšto darbuotojai gaudavo nemažai lengvatų, jie anksčiau nei kiti būdavo išleidžiami į užtarnautą poilsį.
"Taip, anksčiau buvo sakoma, jog mes dirbame kenksmingomis sąlygomis. Tačiau tai ne radiacija, o aukšto dažnio spinduliai, fiksuojami tik bokšto viršūnėje. Ten jie pasiskirsto ir didelio pavojaus nekelia, juolab kad moderni aparatūra nesukelia stipraus spinduliavimo", - kalbas apie radiaciją paneigia direktorius.
Faktai
Klaipėdos radijo televizijos stotis, vadinamasis Girulių televizijos bokštas, buvo pastatytas 1957 metais.
Iš pradžių buvo retransliuojamos radijo stotys, vėliau - ir Lietuvos televizija.
Šiandien televizijos bokštas retransliuoja per dešimtį radijo stočių bei visas šalyje matomas televizijų programas, tarp jų - ir klaipėdietišką "Balticum".
Mobilusis ryšys Vakarų Lietuvoje taip pat prasidėjo nuo Girulių bokšto. Jame buvo iškeltos visų mobiliojo ryšio stočių antenos, apėmusios tik nedidelę teritoriją.
1991-aisiais naktį iš sausio 12-osios į 13-ąją, sovietų desantininkai užėmė Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Žuvo 14 žmonių, buvo sužeista per 1000 laisvės gynėjų. Tuometinė Klaipėdos valdžia klaipėdiečius kvietė budėti ir prie Girulių televizijos bokšto.
Vaida Jutkonė
