Internetinės muzikos kompanijos kol kas dar įtemptai mąsto, kaip legalizuoti ir apsaugoti muziką internete, tad prognozuota „internetinė revoliucija” nusikelia dar kokiems trims mėnesiams, o gal ir ilgesniam laikui.
O pirmąja tikra sėkme atsisiunčiamos muzikos srityje galima būtų laikyti telefonų skambučių melodijas (ringtones), gausiai parduodamas internetinėse svetainėse čia, čia, čia ir čia.
Operacija itin paprasta: išsirenki „Simpsonų” ar „Žvaigždžių karų” imperinio maršo temą, renki nurodyta telefono numerį, klausai instrukcijų ir įvedęs reikiamą kodą atsisiunti melodiją. Visa operacija trunka apie 3-4 minutes (priklauso nuo pasirinktos melodijos ar logotipo sudėtingumo), mokant apie 1 svarą per minutę ir neišvengiamą mokestį vietiniam operatoriui.
Kaina didelė, tačiau prekiautojai melodijomis teigia, kad ir išlaidos nemažos, nes mokėti reikia už:
1. Leidėjo licenciją panaudoti melodiją: jei kūrinys yra saugomas, apie 10-15 proc. nuo parduotos melodijos.
2. SMS žinutės siuntimą telefono tinklų operatoriams: jei melodija sudėtinga, mokestis dvigubėja.
3. Programuotojo darbą: 5-10 svarų už vieną skambučio melodiją.
4. Internetinės svetainės kūrimą, palaikymą, interneto liniją ir pan.
Ak, tas paprastumas! Jis nelabai patinka muzikos leidėjams. Jie tvirtina, kad telefono skambučių melodijas licencijuojančios ir parduodančios kompanijos gresia tapti „antru Napsteriu”. Konkuruodamos jos yra linkusios viena iš kitos nugvelbti pelningiausias skambučių melodijas ir ilgainiui jų pasklidimą būtų sudėtinga kontroliuoti.
Yra ir kitas neigiamas aspektas. Leidėjai teigia, kad muzika, skambanti telefono skambučių melodijomis, primena sekso paslaugas telefonu. Toks muzikos panaudojimas nenaudingas muzikos kūrėjui/atlikėjui, tikrai nė kiek neprisideda prie kūrėjų/atlikėjų populiarumo ir net kenkia jo(-s) įvaizdžiui. Pasak muzikos industrijos atstovų, šis verslas naudingas tik melodijomis prekiaujančioms kompanijoms, kurios atvirai pelnosi iš muzikos kūrėjų ir atlikėjų populiarumo.
Tačiau viešai niurzgėdami dėl tokio elementaraus jų saugomo turinio panaudojimo, leidėjai vis dėlto puikiai suvokia, kad jiems tai yra naudinga ir finansiškai, ir politiškai. Įpratę pirkti telefonu vartotojai netrukus ims pirkti ir ištisas dainas, ypač kai jas galima bus atgaminti trečiosios kartos telefono aparatais. Gali būti, kad netrukus išgirsime ir apie autorių teisėms atstovaujančių bei telefono skambučių melodijomis prekiaujančių kompanijų susijungimus. Ir tai nestebintų, nes jau dabar muzikos industrijos fondai yra gerokai papildomi lėšomis, atkeliaujančiomis iš tokio paprasto verslo kaip telefono skambutis.
Pagal „Music Week”
