Sidnėjuje, Australijoje gyvenanti Simone McKenzie Slaven (39 m.) po chirurginiu peiliu atsigulė dar 2009-aisiais. Tuo metu jos pasitikėjimo savimi nesuteikianti A dydžio krūtinė buvo padidinta iki C.
Neilgai trukus australė pradėjo justi uždegiminius simptomus, primenančius autoimunines ligas. Jai pranešta, kad krūtų implantai su tuo tikrai nėra susiję.
„Mano savijauta labai suprastėjo, tačiau visi atliekami tyrimai nerodė nieko blogo. Dažnai aptemdavo protas, jausdavau nerimą, atsirasdavo išbėrimai“, - sakė Simone portalui „Daily Mail Australia“.
„Lankiausi pas įvairius gydytojus, tačiau nei vienas jų nenustatydavo šių simptomų priežasties. Kartą užsiminiau, ar dėl to nekalti implantai, bet man buvo atsakyta, jog jie su tuo nė kiek nesusiję.“
Slenkant mėnesiams ir metams, Simone sveikatos būklė ir toliau prastėjo, tačiau kodėl, aišku nebuvo.
„Pirmuosius keistus simptomus pajutau po krūtinės korekcijos praėjus 6 savaitėms. Man pradėjo tinti kojų pirštai, o vėliau ir kitos kūno vietos. Mano draugai teigė, jog esu sveikiausiai atrodantis sergantis žmogus pasaulyje. Atrodė, jog kūnas tuoj pasiduos, bet gydytojų išrašai nieko blogo nenustatė“, - tęsė Simone.
Tik prieš 3 mėnesius gydytojams pavyko nustatyti, kad moters prastai sveikatai įtakos turėjo jos krūtyse esantys implantai. Pasirodo, jog Simone organizmas atmetė silikoninius implantus, o užteršti mikroorganizmai kažkaip pateko į moters kūno audinius, taip sutrikdydami autoimuninę sistemą.
„Man buvo būtina atsikratyti tais implantais“, - sakė ji. „Priimti šį sprendimą lengva nebuvo, tačiau žinojau, kad turiu pašalinti manyje esančius svetimkūnius, nes sveikata buvo svarbesnė už išvaizdą.“
Trijų vaikų mama po skalpeliu vėl gulėsi prieš 8 savaites, kad būtų pašalinti jos krūtyse esantys implantai, kuriuos Simone turėjo beveik 8 metus.
Kaip teigė pati moteris, beveik visi ją kamavę simptomai dingo, tačiau Simone vis dar kovoja su artritu, atsiradusiu panašiu metu, kai pirmą kartą buvo atlikta korekcinė krūtinės operacija.
Buvusi stilistė nori įspėti krūtines pasididinti planuojančias moteris pasitikrinti, ar jų organizmai neatmes implantų ir pridūrė, jog gydytojai prieš ir po operacijos turėtų ilgesnį laiką rūpintis savo pacientais ir perspėti juos apie tokių procedūrų, svetimkūnių buvimo žmogaus kūne žalą.
„Noriu, kad gydytojai nepamirštų papasakoti ir apie neigiamus implantų aspektus. Be to, prieš operacijas turėtų būti atlikta daugiau tyrimų, užtikrinančių, jog pacientas yra tobulas kandidatas implantams“, - pridūrė Simone.
Sudėtinga užduotis, kurios metu turėjo būti pašalinti moters kūnui netinkami silikoniniai implantai, atiteko Sidnėjuje dirbančiam gydytojui Louisui Wessleriui. Jis atskleidė, jog dar niekada neteko susidurti su tokia krūtų implantų sukelta liga.
„Tai, jog Simone autoimuninė sistema bus pažeista jos organizmui netinkamais silikoniniais implantais, yra labai retas atvejis, aptinkamas tik 1 iš 1000000 moterų“, - sakė jis. „Kiekviena pacientė, nusprendusi įsidėti implantus, rizikuoja pjūvių metu būti užkrėsta tam tikrais mikroorganizmais, tačiau tai, ką patyrė Simone, nutinka labai retai.“
Pasak gydytojo, daugiausia komplikacijų po tokių operacijų patiria pacientai, dėl pigiau atliekamų procedūrų keliaujantys į kitas šalis.
„Žmonėms, operacijas atlikusiems užsienyje, labai pavojinga keliauti lėktuvu, nes dažniausiai tai jie daro po procedūros praėjus porai dienų, kai bent dvi savaites jiems būtina ilsėtis“, - pridūrė Dr. Louisas Wessleris.
