• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Teismų nuosprendžiai – lyg loterijos prizai

Teisėjai, pasigailėję motinos, nešusios sūnui į Alytaus kalėjimą kvaišalų, tuo tarsi paskelbė, kad nusikaltimas, kuris padarytas „dėl motiniškų jausmų“, yra leistinas, atleistinas – priimtinas. Vis dėlto kitos motinos, atsidūrusios panašioje situacijoje, turėtų nesekti šiuo Alytaus pavyzdžiu, nes kiti teisėjai tokių motiniškų jausmų gali ir nepaisyti.

REKLAMA
REKLAMA

Teisėjas pasigailėjo

Praėjusių metų spalį Alytaus pataisos namuose buvo sulaikyta Irena T. (54 m.), atvykusi į  pasimatymą su už grotų kalinčiu sūnumi.

REKLAMA

Moteris ne iš karto prisipažino, kad atnešė „dovanėlę“ sūnui, paslėptą intymioje savo kūno vietoje. O kai prisipažino, tai pareigūnams išklojo viską nuo širdies.

Toji „dovanėlė“ buvo kvaišalai – kanapės ir heroinas. Specialistai pagal medžiagų svorį nustatė, kad tai – nedidelis kiekis. Nuo kiekio priklauso atsakomybė. Irenai T. už tai grėsė tik laisvės atėmimo bausmė – nuo 2 iki 8 metų. Švelnesnių bausmės rūšių pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 260 straipsnio pirmąją dalį nenumatyta.

REKLAMA
REKLAMA

Išanalizavęs visas nusikaltimo aplinkybes, Alytaus prokuratūros prokuroras, kaltinęs Ireną T. teisme, įvertino, kad moteris anksčiau neteista, yra našlė, augina nepilnametį sūnų, turintį elgesio problemų, nusikaltimą padarė bausmę atliekančio sūnaus „spaudžiama“, po nusikaltimo gailisi, todėl prašė teismo kaltąją bausti švelniai, tai yra mažiausia bausme, kokia numatyta pagal BK tokiais atvejais – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau Alytaus teismo teisėjas Rimas Švirinas buvo dar gailestingesnis už prokurorą, kaip teismų praktikoje būna gana dažnai, ir pritaikė BK straipsnį, leidžiantį skirti švelnesnę bausmę už numatytąją, tad Irenos T. neįkalino – tik apribojo nuteistosios laisvę vieneriems metams. Tai reiškia, kad tiek laiko Irena T. įpareigota visas naktis leisti tik namuose, jeigu tai nesusiję su jos darbu, ir per tris mėnesius neatlygintinai dirbti 100 valandų pagalbinių darbų sveikatos priežiūros ar globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

REKLAMA

Sukryžiavo ietis

Aišku, nuteistoji Irena T. liko patenkinta tokiu nuosprendžiu. Tačiau Alytaus prokuratūra itin švelnų teismo nuosprendį apskundė Kauno apygardos teismui. Skunde pabrėžta, kad Irenos T. atveju negalima taikyti bausmę švelninančio straipsnio. „Neužtenka, kad Irena T. apibūdinama teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąja vietą, yra našlė, augina nepilnametį sūnų (ir taip toliau), – teigė prokuroras. – Moteris juk nusikalto ne atsitiktinai, o gerai apgalvojusi ir suplanavusi nusikaltimą, nes gavusi narkotines medžiagas iš neva nepažįstamojo, jų negrąžino – įsidėjo į kišenę, vėliau įkalinimo įstaigos tualete jas pasislėpė lytiniuose organuose, taip apsunkindama jų suradimą. Moteris turėjo galimybę rinktis savo elgesio būdą, nesutikti su sūnaus prašymu, bet ji sutiko, nusikalto, buvo aktyvi nusikaltimo vykdytoja.“

REKLAMA

Tokie skundo autoriaus argumentai neįtikino Kauno apygardos teismo teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus vadovaujamos trijų teisėjų kolegijos. Ši atmetė prokuroro skundą ir paliko galioti savo kolegų Alytuje paskelbtą nuosprendį.

Teisėjų kolegija paaiškino, kad Irena T. tik vykdė savo sūnaus – nusikaltimo organizatoriaus - nurodymus, pati sūnaus užsakytų kvaišalų neieškojo ir jų nepirko (juos pristatė jai nepažįstamas asmuo, ir po teismo likęs neįvardintas), nusikaltimą moteris darė ne savanaudiškais motyvais, bet dėl sūnaus, o narkotinės medžiagos buvo skirtos tik jam, bet ne kitiems asmenims. „Nusikaltimas yra sunkus, bet šiuo atveju mažiau pavojingas, nei kiti tos pačios rūšies nusikaltimai. Svarbu ir tai, kad narkotinės medžiagos adresato nepasiekė, nes pareigūnai jas sulaikė. Nusikaltimą moteris padarė ne savo iniciatyva, bet sukurstyta kalinčio sūnaus – tai yra dėl motiniškų jausmų. Motina atliko tik tarpininkės funkciją“, – savo argumentus išvardino gailestingoji teisėjų kolegija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Medikės nesigailėjo

Tikrai suprantamas žmogiškas teisėjų rūpestis net ir nusikaltusiais asmenimis, siekis, kad kuo mažiau nuteistųjų dienas leistų už grotų. Juolab kad ir Lietuvos Konstitucinis Teismas dar 2003 metais savo nutarime yra paskelbęs, jog BK nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios. Tačiau „Akistata“ yra aprašiusi ir daugiau panašių motinų istorijų, tik šiose tos motinos po teismo nuosprendžio tapo Panevėžio pataisos namų kalinėmis.

REKLAMA

Štai kaunietė Ona V. (59 m.), aukštesniojo išsilavinimo medikė, pernai Vilkaviškio teisme buvo nuteista kalėti 8 metus. Tokį nuosprendį paskelbė teisėjas Algis Vieraitis, o vėliau „palaimino“ ir aukštesnių pakopų teismai, nagrinėję nuteistosios skundus, bet moters nepasigailėję.

REKLAMA

Ona V. irgi nešė narkotinių medžiagų Kybartų pataisos namuose bausmę tuo metu atlikusiam savo sūnui. Ona V., medicinos sesuo, žinojo, kokias kančias kenčia kvaišalų už grotų negaunantis jos narkomanas sūnus, todėl užjautė jį ir, anot pačios, gelbėjo. Irgi dėl motiniškų jausmų. Ona V. taip pat buvo anksčiau neteista, pavyzdingai charakterizuojama, be to, turėjo rūpintis sena, ligota savo motina, padėti taip pat ligotam ir tuo metu bedarbiam vyrui. Ona V. irgi pati neieškojo, kur įsigyti kvaišalų, nes jai jų perdavė iš vakaro paskambinęs ir paprašęs susitikti nepažįstamasis, surastas kalinčio sūnaus. Kvaišalai irgi tąkart nespėjo pasklisti „zonoje“, nes buvo laiku paimti iš kaunietės. Tačiau teisėjai šios motinos nepasigailėjo ir jokių lengvatų nepaisė – skyrė pačią mažiausią bausmę, numatytą BK – 8 metus. Tiesa, Onos V. „dovanėlė“ sūnui, taip pat nešta kūno „slėptuvėje“, buvo didesnio kiekio už Irenos T. lauknešėlį, todėl kaunietei jau iš anksto grėsė ir didesnė bausmė – nuo 8 iki 10 nelaisvės metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ne tik motinos

Kaunietės medikės likimas, jos gyvenime susiklosčius kaip du vandens lašai vienodoms aplinkybėms ir esant panašioms sąlygoms, pernai ištiko ir vilnietę Galiną M. (60 m.), buvusią siuvimo įmonės darbuotoją. Ji irgi papildė geraširdžių (?) motinų, nesėkmingai nešusių narkotikus savo kalintiems sūnums, sąrašą. Sūnaus narkomano, kalinčio Alytaus kalėjime, pasigailėjusi moteris už disponavimą narkotinėmis medžiagomis labai dideliu kiekiu nuteista pačia švelniausia bausme, kokią numato įstatymas – Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas pasiuntė ją kalėti 10 metų (grėsė iki 15 metų). Jokios lengvatos vilnietei bausmės nesušvelnino.

REKLAMA

Aklai savo artimųjų, gyvenančių už grotų, prašymus ir reikalavimus pildo ne tik jų motinos, bet ir žmonos, broliai, močiutės... Šie asmenys taip pat ryžtasi nusikalsti savo širdies ir jausmų vedini. Tačiau teismų bausmės dažniau būna gana griežtos.

„Akistata“ neseniai yra rašiusi, kad 6 metų laisvės atėmimo bausmę užsidirbo panevėžietė Kristina G. (45 m.), keturių vaikų motina. Ji kvaišalų gabeno savo sutuoktiniui, atliekančiam bausmę Kybartų kalėjime (Vilkaviškio sav.). Nuteistoji, būdama už grotų, dabar laukia rugsėjo, kai jos skundą nagrinės Kauno apygardos teismas. Moteris graudins teismą savo ligomis ir nepilnamečiais vaikais. Gal ir sugraudins, jeigu jos skundą nagrinės ta pati komisija, kuri pasigailėjo alytiškės Irenos T.

REKLAMA

Tik faktai:

Prieš porą metų 10 metų nelaisvės bausme už kvaišalus, gabentus „zonoje“ kalinčiam sutuoktiniui, buvo nuteista anksčiau neteista ir teigiamai charakterizuota Telšių gyventoja Žaneta B. (26 m.). Ji nešė išangėje paslėptą paketėlį su beveik 14 gramų heroino – labai dideliu kiekiu narkotiko.

REKLAMA
REKLAMA

O didelį kiekį kvaišalų sutuoktiniui pernai į kalėjimą gabenusi ukmergiškė Vilma J. (34 m.) sulaukė teismo užuojautos ir buvo nuteista tik vienerius metus kalėti, nors anksčiau jau kelis kartus buvo teista. Moterį išgelbėjo jos padėtis tuo metu – ji laukėsi trečiojo vaiko. Be to, įrodyta, kad užsakymą pateikęs kalinys žmoną „gudriai privertė“.

Itin švelnia laisvės apribojimo bausme, kai grėsė irgi mažiausiai 8 metai nelaisvės už didelio kiekio narkotikų platinimą, užpernai pavyko atsipirkti ir Gargždų gyventojui (Klaipėdos r.) Nerijui R. (31 m.), vykdžiusiam net 12 kartų teisto ir įkalinto brolio prašymą, pastiprintą bauginimais.

Laisvės apribojimas už didelio kiekio kvaišalų gabenimą sutuoktiniui į „zoną“ pernai buvo paskirtas ir kaunietei Ingai D. (23 m.). Teismas nustatė, kad moteris buvo priversta kalinčio sutuoktinio.

Šiuo metu Panevėžio pataisos namuose bausmes už įvairius nusikaltimus atlieka 351 nuteista moteris, iš jų apie 100 – už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

Įkalintų moterų, nuteistų už disponavimą kvaišalais, Panevėžio pataisos namuose yra daugiausia – tai yra apie 34 proc. visų nuteistųjų; toliau rikiuojasi nuteistosios už nužudymus – 28 proc., už vagystes – apie 14 proc.

REKLAMA

Pastaraisiais metais pastebima nuteistųjų, atliekančių bausmę už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, didėjimo tendencija.

Palyginimui: iš viso Lietuvoje šiuo metų laisvės atėmimo bausmę atlieka per 8600 nuteistų vyrų ir moterų, iš kurių per 950 nuteisti už disponavimą kvaišalais.

Vitalijus KRIVIČIUS, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas:

Narkotikų platinimas – sunkus nusikaltimas. Todėl žmogus, ryžęsis bent prisiliesti prie narkotikų platinimo, pirmiausia turėtų gerai pastudijuoti Baudžiamąjį kodeksą. Iš jo sužinotų, kad už disponavimą narkotikais gresia nuo 2 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Konkretus bausmės dydis priklauso nuo įvairių nusikaltimo aplinkybių, teisiamojo pozicijos, ypač – nuo platinti ruoštų narkotikų kiekio. Todėl ir bausmės kiekvienu atveju skirtingos.

Kęstutis JASAITIS, Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vadovas:

Skirtingos bausmės už, rodos, tokį patį nusikaltimą gali būti dėl įvairių aplinkybių. Pavyzdžiui, vienas įkliuvęs asmuo neigia žinojęs, kad paslėptame paketėlyje nešė būtent narkotines medžiagas, kitas – iškart prisipažįsta ir viską detaliai paaiškina, neslepia, kas užsakė, kas perdavė kvaišalus, o trečias – kaitalioja parodymus viso proceso metu. Be to, manau, priimant teismo nuosprendį, dažnai suveikia ir žmogiškasis faktorius – teisėjų gailestingumas.

REKLAMA

Romualdas MATONIS, advokatas Marijampolėje:

Esu gynęs kaunietę medikę Oną V., tačiau beliko apgailestauti, kad visi teismai atmetė mūsų prašymą skirti švelnesnę bausmę. Pastebėjau, kad jau susiklosčiusi tokia teismų praktika: bausmė švelninama tik tada, kai žmogus dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis teisiamas pagal pirmąją baudžiamojo įstatymo dalį. O kai gabentų kvaišalų kiekis didelis ar labai didelis, teismai nelinkę gailėtis. Tačiau minėtai kaunietei dvejais metais bausmę sutrumpino šalies Prezidentė, suteikusi malonę.

I. Zubrickienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų