Į Aukščiausiojo ir Vyriausiojo administracinio teismų vadovų dvikovą dėl įtakos įsitraukia ir politikai. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narius šįkart suglumino Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos atstovų Andriaus Baranausko ir Juozo Jaruševičiaus užmojai. Politikai pateikė revoliucinius pasiūlymus jau kurį laiką narpliojamam Teismų įstatymo pakeitimo projektui, rašo „Lietuvos rytas“.
Šie politikai mano, kad pats laikas numatyti teisę kasacine tvarka Aukščiausiajam teismui apskųsti ir sprendimus, priimtus administracinėse bylose.
Jie taip pat teikė siūlymus ir dėl Aukščiausiojo teismo teisėjų skyrimo tvarkos.
Priešingai nei Prezidento sudarytos darbo grupės teisininkai, parlamentarai šiame procese mato didesnį Aukščiausiojo teismo pirmininko vaidmenį ir mažesnį – šalies vadovo.
Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas abejoja, ar šis pasiūlymas sulauks parlamentarų pritarimo, nes dviejų pakopų teismų sistema leidžia operatyviau išnagrinėti administracines bylas.
Politikas priminė, kad Vyriausiojo administracinio teismo priimtas nutartis galima skųsti teismo pirmininkui, kuris sudaro teisėjų kolegiją, ir ginčų sukėlusi byla tikrinama papildomai.
Komiteto vadovas mano, kad nebūtų teisinga griauti daugiau kaip penkerius metus veikiančią ir jau nusistovėjusią sistemą.
„Galimybė tikrinti administracines bylas Aukščiausiajame teisme gal ir būtų sveikintina, bet tam prireiktų milžiniškų išlaidų. Tai reikštų visos teismų sistemos pertvarkymą. Tai būtų revoliucinis posūkis“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Seimo narys neįvardijo, kas tokios revoliucijos trokšta, tačiau neneigė, kad tokie radikalūs siūlymai gali būti susiję su Aukščiausiojo teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo aštria konkurencija. Jis pripažino, kad šių teismų santykiuose jaučiama įtampa.
Tuo metu Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius įsitikinęs, kad tokio pasiūlymo priežastis – konkuruojančių teismų vadovų ambicijos.
Teisininkas politikų iniciatyvas vadino absurdiškomis. „Tokie siūlymai jau buvo svarstomi bene tris kartus ir buvo atmesti“, – sakė V. Nekrošius.
Teisės specialistas mano, kad dėl to turėjo būti diskutuojama, kai buvo kuriama administracinių teismų sistema, o šiuo metu traukinys jau nuvažiavęs.
„Dabar priėmus tokias pataisas, būtų visiškai supainiotos atskiros specializuotų ir bendrosios kompetencijos teismų grandys.
Būtų neaiškios Vyriausiojo administracinio funkcijos, reikėtų iš esmės keisti visą šio teismo kompetenciją.
Nereikėtų teismų vyrų ambicijų ir nesutarimų perkelti į teismų sistemos lygmenį.
Didžiausia problema yra ta, kad žiūrima ne į sistemą, bet į tai, kas ką myli ir ko nemyli. Teismų sistemai tai labai pavojinga“, – kalbėjo V. Nekrošius.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys A. Baranauskas neatskleidė, kurie teisininkai jį ir kolegą konsultavo prieš pateikiant įstatymo pataisas.
Žemės ūkio akademijoje miškininko specialybę įgijęs, o kiek vėliau Visuomeninių mokslų akademiją Maskvoje baigęs A. Baranauskas staiga pamiršo jį konsultavusių teisininkų pavardes.
„Ar būtina dabar jums tas pavardes žinoti?“ – klausė politikas.
Vis dėlto Seimo narys pripažino, kad patarimų negailėjo ir Aukščiausiojo teismo pirmininkas Vytautas Greičius.
V. Greičius irgi nebuvo linkęs plačiau komentuoti pateiktų radikalių Seimo narių pasiūlymų – pasakė, kad apie tai kalbėti dar anksti.
Aukščiausiojo teismo pirmininko nuomone, reikėtų palaukti, kol pasiūlymai bus svarstomi Seimo komitete: „Tada ir bus paaiškinta, ko siekiama ir kodėl. Manau, kiekvienas supranta, kad teismai turi atrodyti šiek tiek kitaip, nei dabar yra“.
