Marijampolėje prieš teismą stojusi telefoninių sukčių bendrininkė Vaiva Stackevičienė (29 m.) išklausyti nuosprendžio atvyko su kūdikiu vežimėlyje. Tai turėjo užtikrinti, kad nuteista motina tikrai nebus iškart suimama.
Kalinys subūrė gaują
Anksčiau neteistos bedarbės Vaivos Stackevičienės „nuotykiai“ Marijampolės policijai tapo žinomi dar 2008-ųjų pabaigoje, kai policininkai sėkmingai išaiškino telefoninių sukčių grupę, per mėnesį Marijampolėje apgavusią ir apvogusią mažiausiai 8 garbaus amžiaus pensininkes.
Visais atvejais veikta tradiciškai: paskambinęs asmuo pensininkes nugąsdindavo dėl sūnaus, dukros ar anūkų neva padarytos avarijos, esą sužalotų žmonių, gresiančios teismo bausmės ir prašydavo ištraukti iš tariamos bėdos – duoti arba paskolinti pinigų. Paskui skambinusiojo bendrininkai eidavo pas išsigandusias patiklias močiutes pasiimti sutartų pinigų.
Beveik visos sukčių įtikintos pensininkės atidavė jiems tuo metu namuose turėtus savo tūkstančius, o viena moteriškė net ėjo į banką, kad nutrauktų pasidėto terminuoto indėlio sutartį. Moters, grįžtančios su pinigais, tie patys sukčiai patykojo laiptinėje – kai pensininkė suabejojo išgirstomis žiniomis, plėšte išplėšė rankinę jai iš rankų ir pabėgo. Nelaimėlė neteko net 14 700 litų.
Dar dvi patiklios moterys apsimetėliams atidavė 15 400 ir 10 000 litų – visas savo gyvenimo santaupas. Kitos penkios pensininkės traukti savo artimuosius iš tariamų bėdų galėjo tik mažesnėmis sumomis – nuo 1900 iki 4925 litų.
Iš viso per tą mėnesį Marijampolėje telefoniniai sukčiai išviliojo iš savo aukų 55 225 litus. Visa tai darė ta pati kompanija – Kybartų pataisos namuose tuo metu kalintis marijampolietis Marius Stackevičius (29 m.), jo suburti trys nepilnamečiai ir jo žmona Vaiva.
Aferistė tapo mama
Policija nustatė, kad nepilnamečiai buvo nusikaltimų „kojos“ – eidavo nurodytais adresais paimti sutartų pinigų. Gautus pinigus iš pagalbininkų visada pasiimdavo tik vienas iš jų – kalinio M. Stackevičiaus patikėtinis Arnas L. (tada jam buvo tik 14 metų). Jis tuoj pat skubėdavo susitikti su „boso“ žmona Vaiva – grobį atiduodavo jai. Nedidelę dalį iš pensininkių paimtų pinigų „bosienė“ palikdavo Arnui L. ir kitiems nepilnamečiams kaip uždarbį.
Kai grupė buvo sulaikyta, kartu buvo įtariama ir „bosienė“ V. Stackevičienė. Vėliau tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas, nes pritrūko moters kaltės įrodymų.
2009-ųjų pabaigoje M. Stackevičius ir trys jo bendrininkai išgirdo jiems skelbiamą teismo nuosprendį. Telefoninių apgavysčių organizatoriui teismas tuokart paskyrė 5 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Beje, nuosprendis buvo skelbiamas tą dieną, kai M. Stackevičiui buvo belikusi viena kalėjimo diena už ankstesnius nusikaltimus, pataisos namuose jau praleidus 5 metus. Nuteistajam čia pat vėl buvo uždėti antrankiai.
Trims nepilnamečiams kalinio bendrininkams teismas tuokart paskyrė labai švelnias – laisvės apribojimo – bausmes.
Kartu buvo paskelbta, kad atnaujinamas tyrimas dėl V. Stackevičienės dalyvavimo minėtuose nusikaltimuose, nes šią bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo naujų aplinkybių.
Kai tyrimas jau buvo baigtas, bylą nagrinėti teisme vis trukdė pasikeitimai V. Stackevičienės gyvenime – moteris tapo nėščia ir pernai lapkritį pagimdė sūnelį. Dėl to ji kelis kartus į teismo posėdžius neatvyko.
Pinigai – vestuvėms?
Pagaliau priversta prieš teismą stoti V. Stackevičienė jai mestus kaltinimus neigė.
Pagal kaltinimus, V. Stackevičienė, dar būdama tik kalinio M. Stackevičiaus mergina ir sužadėtinė, bendraudavo su savo kalinčiu išrinktuoju telefonu ir vis padiktuodavo jam marijampoliečių adresų ir telefonų numerių iš telefonų abonentų knygos. Taip vėliau paliudijo matęs nepilnametis Arnas L., lankęsis pas savo „bosienę“. Nuovoki kalinio bendrininkė žmones, būsimas apgavysčių aukas, parinkdavo pagal vardus, kurie jai atrodė labiau tinkami tik pensininkams – Elena, Magdė, Marijona, Julija, Aleksandra, Liudvika... Vėliau M. Stackevičius skambindavo toms moterims, jas apgaudavo ir iškaulydavo pinigų. O jo žmona, kaip minėta, surinkdavo gautus pinigus.
Teisme moteris tikino, kad ji iš tiesų kelis kartus gavo pinigų iš Arno L., sutuoktinio pažįstamo, tačiau atseit maniusi, kad tie pinigai – M. Stackevičiaus perduoti kaip būsimos išlaidos jųdviejų vestuvėms „zonoje“.
V. Stackevičienė aiškino, kad Arnas L., liudydamas prieš ją, melavęs. Kodėl – negalinti suprasti. O jos irgi nekaltą vyrą šis vaikinukas apkalbėjęs tik dėl to, kad dėl kažko jo bijąs ir todėl norįs, jog M. Stackevičius kuo ilgiau sėdėtų už grotų.
V. Stackevičienė tikino kelis kartus Arno L. paduotus pinigus vežusi į sutartas vietas jai neva nepažįstamiems vyrams, nurodytiems sutuoktinio. Esą tai buvusios kažkokios jų skolos – taip jai sakęs M. Stackevičius.
Kūdikis pravertė
Beje, ir pats M. Stackevičius neigė, kad organizavo telefonines apgavystes. Jis tąkart tvirtino kitų teisiamųjų nepažįstąs („juk sėdžiu čia jau 5 metus – jie tada, kai sėdau, buvo dar visai vaikai“), jokioms pensininkėms neskambinęs ir apie avarijas nemelavęs („juk „zonoje“ draudžiama turėti mobilųjį telefoną – aš jo ir neturiu“), be to, pats esąs kitokios srities nusikaltėlis („telefoninėmis apgavystėmis užsiima žemiausiųjų kastų kaliniai“).
Aukštesnėms kastoms save priskiriantis M. Stackevičius dabar jau teistas penkis kartus. Kiti jo nusikaltimai – vagystės, reketas, plėšimas.
Kalinio parodymus teismas įvertino kaip melą vengiant atsakomybės. Mat per kratas, kurios po telefoninių apgavysčių buvo atliktos Kybartų pataisos namuose, M. Stackevičiaus kambaryje buvo rastas mobilusis telefonas, du krovikliai, taip pat – užrašai su marijampoliečių vardais, pavardėmis, adresais ir tam tikrais prierašais. O pas šio kalinio žmoną Vaivą buvo rastos 7 mobiliųjų telefonų dėžutės. Telefono pokalbių išklotinės taip pat parodė, kad visi nuteistieji tarpusavyje bendravo, siuntinėjo SMS žinutes.
Teismas pripažino V. Stackevičienės kaltę bendrininkavus telefoninių sukčių gaujoje, kuriai iš „zonos“ vadovavo jos sutuoktinis (jis už grotų tebėra iki šiol), ir paskyrė šiai moteriai 3 metų laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo pustrečių metų. Švelnią bausmę lėmė tai, kad V. Stackevičienė buvo neteista ir viena augina 7 mėnesių sūnelį.
Savo vaiku V. Stackevičienė teisme bemaž dangstyte dangstėsi – vežimėlį įsivežė į teismo salę, kai atėjo išklausyti nuosprendžio. Nukentėjusios pensininkės, nesidrovėdamos teisiamąją garsiai apšaukti vagile, komentavo, kad vežimėlis su kūdikiu jai reikalingas kaip priedanga: girdi, jeigu teisėjas nutars nuteistąją suimti, tai iškart to padaryti negalės, nes nebus kam palikti kūdikį.
Nuteistai V. Stackevičienei kartu su kitais bendrininkais nurodyta atlyginti materialinę žalą nukentėjusioms pensininkėms.
Irena ZUBRICKIENĖ
