Kaip nurodo LVAT, D. Štraupaitė ginčijo VRK pernai priimtą sprendimą neregistruoti jos kandidate EP rinkimuose, teigdama, kad jai taikytas ribojimas, tai baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dirbti valstybės tarnyboje – yra neproporcingas. Ji taip pat argumentavo, kad 2023 m. spalio 26 d. įsigalioję Rinkimų kodekso pakeitimai, nustatantys apribojimus kandidatuoti ne tik nebaigusiems atlikti teismo paskirtos bausmės, bet ir baudžiamojo poveikio priemonės, turėtų būti taikomi tik tiems asmenims, kurių teismo nuosprendžiai įsigaliojo po šio pakeitimo.
LVAT nustatė, kad D. Štraupaitė VRK sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2024 m. gegužės 2 d., dar nebuvo baigusi atlikti baudžiamojo poveikio priemonės, pagal kurią jai trejus metus buvo atimta teisė būti paskirtai į valstybės tarnybos pareigas.
Ši priemonė įsigaliojo po teismo sprendimo D. Štraupaitės byloje dėl galimos korupcijos.
Ši administracinė byla buvo sustabdyta ir LVAT kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT). KT draudimą kandidatuoti į pareigas, kai asmuo yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės, pripažino neprieštaraujančiu Konstitucijai.
LVAT teisėjų kolegija, vadovaudamasi šiuo KT išaiškinimu, konstatavo, jog bet kokios baudžiamojo poveikio priemonės galiojimas (nebaigtas atlikimas) reiškia, kad asmuo negali būti renkamas į EP.
„Dėl to VRK pagrįstai neregistravo pareiškėjos kandidate rinkimuose, nes ji neatitiko minėto straipsnio reikalavimų – jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė dar nebuvo pasibaigusi“, – teigiama LVAT pranešime.
VRK sprendimą neregistruoti EP rinkimams partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovės D. Štraupaitės priėmė praėjusių metų gegužę.
ELTA primena, kad 2019 m. Panevėžio apygardos teismas D. Štraupaitę pripažino kalta dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Politikei apskundus šį sprendimą Apeliaciniam teismui, pastarasis padidino jai anksčiau skirtą baudą, panaikino trejų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
Visgi, 2023 m. kovą apygardos teismas patikslino savo sprendimą ir nutarė, jog dėl korupcijos nuteista politikė negali būti renkama į meres, tačiau Apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino.
Tokie teismų sprendimai sukėlė ažiotažą, nes VRK turėjo keisti savo sprendimus ir iš naujo surengti Visagino mero rinkimus. Tiesa, D. Štraupaitė rinkimuose nelaimėjo.
