Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė atnaujinti už pasikėsinimą sukčiauti nuteisto buvusio Seimo nario Audriaus Butkevičiaus baudžiamąją bylą. 1998 metais lapkričio 18 dieną tuometinis Seimo narys A. Butkevičius Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas kalėti pusšeštų metų, 50 tūkst. litų bauda ir pusės turto konfiskavimu.
2000 metų sausio 17 dienos nutartimi laisvės atėmimo bausmė politikui buvo sumažinta iki 3 metų ir 6 mėnesių. Dar po dviejų mėnesių A. Butkevičius buvo lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir iš kolonijos paleistas į laisvę.
Parlamentaras savo kaltės niekada nepripažino ir teigė, kad byla buvo sufabrikuota, buvo įvykdyta provokacija, o jis neteisėtai ir nepagrįstai sulaikytas, suimtas ir nuteistas. Jis kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą.
Pernai kovo 26 dieną Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, kad A. Butkevičiaus atveju buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinta teisė į laisvę bei asmens neliečiamybę, taip pat jo nekaltumo prezumpcija ir iš Lietuvos priteisė beveik 30 tūkst. litų už teisės į laisvę bei nekaltumo prezumpcijos pažeidimą.
Teismas moralinę žalą A. Butkevičiui įvertino 5 700 eurų (19 665 litai), o bylinėjimosi išlaidas - 2 900 eurų (10 005 litai). A. Butkevičius, kaip buvo skelbta žiniasklaidoje, siekė 2 mln. litų kompensacijos.
Pernai gruodžio 30 dieną A. Butkevičiaus prašymą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad nuteistojo prašyme atnaujinti baudžiamosios bylos procesą yra Baudžiamojo proceso kodekso 482 straipsnyje numatyti baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo dėl Europos žmogaus teisių teismo sprendimo pagrindai, todėl šis prašymas priimtinas nagrinėti ir baudžiamosios bylos procesas atnaujintinas.
Bylos atnaujinimas dar nereiškia, kad 1998 metais paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis A. Butkevičiui panaikintas ir jis išteisintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija tiesiog peržiūrės bylą dar kartą.
Pernai šio teismo plenarinė sesija buvo susirinkusi į Kauno nusikaltėlių autoritetu tituluojamo Henriko Daktaro bylos nagrinėjimą, tačiau nuosprendžio nepanaikino ir nuteistojo neišteisino.
Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, buvęs krašto apsaugos ministras ir tuometinis Seimo narys A. Butkevičius buvo sulaikytas Vilniuje 1997 metų rugpjūčio 12 dieną, kai paėmė voką su 15 tūkst. JAV dolerių iš degalų bendrovės "Dega" direktoriaus Klemenso Kiršos.
A. Butkevičių viešbutyje "Draugystė" sulaikė Valstybės saugumo departamento ir Generalinės prokuratūros pareigūnai.
K. Kirša prieš tai informavo VSD, esą A. Butkevičius reikalauja iš jo 300 tūkst. JAV dolerių už tai, kad būtų nutraukta Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje tuo metu tirta byla dėl bendrovės "Dega" ir JAV korporacijos "Mobil" tarpusavio atsiskaitymų.
1997 metų rugpjūčio 14 dieną generalinis prokuroras paprašė Seimo leisti patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn. Rugpjūčio 19 dieną Seimas leido tai padaryti ir kitą dieną buvo iškelta baudžiamoji byla A. Butkevičiui.
Spalio 14 dieną jam buvo pareikštas kaltinimas bandymu apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą.
1998 metų lapkričio 18 dieną teismas pripažino A. Butkevičių kaltu ir nuteisė jį kalėti. Iki nuosprendžio jis buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje.
Pagrindinis bylos liudytojas K. Kirša, per tardymą ir teisme davęs parodymus prieš žinomą politiką, mirė prieš porą metų.
A. Butkevičius Europos žmogaus teisių teismui skundėsi, kad buvo neteisėtai laikomas suimtas nuo 1997 metų lapkričio 30 iki 1997 gruodžio 8 dienos, nuo 1997 gruodžio 31 dienos iki 1998 sausio 8 dienos. Jis taip pat skundėsi negalėjęs apskųsti teismui savo kardomojo suėmimo pratęsimo teisėtumo.
A. Butkevičius dar skundėsi, kad kai kurie tuometinių generalinio prokuroro ir Seimo pirmininko pareiškimai žiniasklaidoje pažeidę jo nekaltumo prezumpciją.
Europos žmogaus teisių teismas, kuris posėdžiauja Strasbūre, pripažino jo skundus pagrįstais.
BNS
