Lietuvos apeliacinis teismas spalio 17-ąją patenkino BASF prašymą uždrausti Lietuvos bendrovei naudotis jos vardu. Teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo nutartį.
„Importuojamuose ir platinamuose produktuose savavališkai nurodytas BASF pavadinimas, klaidinami vartotojai dėl tikrosios produkto kilmės, neteisėtai naudojamasi ieškovės sukurta reputacija, taip nesąžiningai konkuruojant“, – konstatavo Apeliacinis teismas.
„Alsa“ skundė jai nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir siekė, kad BASF reikalavimai būtų atmesti.
Ginčas kilo po to, kai pernai sausį Kauno muitinėje buvo sulaikyta Jungtinės Karalystės gamintojos „Farm Saver“ atsiųsta „Alsai“ skirta 1 tūkst. litrų herbicidų „B-Zone 480“ siunta – Valstybinė augalininkystės tarnyba draudžia juos įvežti į Lietuvą ir čia jais prekiauti.
Ant herbicidų buvo nurodyta jų gamintoja – BASF, tačiau muitinės sandėliuose saugomas prekes apžiūrėję ir jų mėginius ištyrę BASF atstovai nustatė, jog tai falsifikatai. Vokietijos bendrovė teismo prašė prekes konfiskuoti ir sunaikinti bei uždrausti „Alsai“ naudoti BASF prekės ženklą, jeigu prekės nėra pagamintos BASF.
Lietuvos bendrovė teismui aiškino jokios naudos iš įvežtų herbicidų negavusi, BASF žalos nepadariusi ar su ja nesąžiningai konkuravusi, nes prekių išplatinti nespėjo, o paaiškėjus, jog tai falsifikatas, juos išsiuntė „Farm Saver“, kuri ir yra atsakinga už produkto kokybę. Be to, pasak „Alsos“, herbicidai buvo skirti Latvijai.
Reikalavimą konfiskuoti prekes ir jas sunaikinti BASF vėliau atsiėmė, o teismui nurodė nematanti prasmės bylinėtis su „Farm Saver“, nes JK suklastotų herbicidų perpardavimui į ES rinką naudojamos skirtingos įmonės.
2019-ųjų kovą „Alsa“ iš JK įmonės „Sinergy Generics“ importavo, tikėtina, falsifikuoto ir nesaugiu pripažinto herbicido „B-Zone 480“. Ši 11 tonų siunta buvo sunaikinta, o JK bendrovei uždrausta eksportuoti produktus į Lietuvą.
„Alsa“ turėjo leidimą prekiauti analogiškais BASF produktais, tačiau ištyrus pastarosios ir „Sinergy Generics“ produktų mėginius, paaiškėjo, kad jie nėra tapatūs, jų cheminė sudėtis skiriasi nuo leidime nurodyto originalaus produkto.
Vienas „Alsos“ akcininkų Petras Linartas tuomet sakė, kad įmonė šmeižiama, nes nėra objektyvių įrodymų, jog platinami produktai nesaugūs.
