Išplėstinis konfiskavimas taikytas visoms piniginėms lėšoms, kurių nuteistieji negalėjo pagrįsti teisėtomis pajamomis, penktadienį pranešė teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje už kyšininkavimą, prekybą poveikiu ir papirkimą buvo nuteisti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojai (specialistai ir skyrių vedėjai) ir į šią tarnybą besikreipę asmenys.
Kyšiai darbuotojams duoti už teisėtą veikimą, t. y. už tuos specialistų privalomus atlikti veiksmus, kuriuos pagal einamas pareigas jie privalėjo atlikti neatlygintinai.
Klaipėdos apygardos teismas 2020 metų spalio 21 dienos nuosprendžiu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojams skyrė baudas, siekiančias iki 37 tūkst. 660 eurų, o kyšių davėjai – 1883 eurų.
Pirmosios instancijos teismas taikė išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskavo dalį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojų, priėmusių kyšius, lėšų.
Su tuo nesutiko prokuroras, prašydamas konfiskuoti visą teisėtomis pajamomis nepagrįstą turtą (pinigines lėšas).
Tuo metu patys nuteistieji skunde apeliacinės instancijos teismui teigė, kad visas jų turimas turtas ir per kratas rastos piniginės lėšos gautos teisėtai.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir skirtų bausmių dydžiais, tačiau apygardos nuosprendį griežtino iš dalies tenkindamas prokuroro skundą ir nuteistiems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojams taikė išplėstinį turto konfiskavimą visam minėtų asmenų turtui (piniginėms lėšoms), kurio jie negalėjo pagrįsti teisėtomis pajamomis.
„Yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu“, – sprendimą motyvavo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad proporcingumo principas, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas išplėstinį turto konfiskavimą taikė tik daliai nuteistųjų turto, negali būti aiškinamas ir taikomas kaip išliekančių ar nepašalintų abejonių kompensavimo priemonė.
Bylos duomenimis, kyšiai buvo duodami ir imami nuo 2017 metų balandžio 26 iki birželio 20 dienos. Šioje byloje baudžiamasis procesas buvo pradėtas dėl 11 asmenų (kyšių davėjų ir priėmėjų). Pirmosios instancijos teismas kaltais pripažino aštuonis asmenis, du išteisino, vieną atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Lietuvos apeliacinis teismas vieną iš išteisintųjų (tarnybos darbuotoją) pripažino kaltu už kyšio davimą kitam tarnybos darbuotojui (skyriaus vedėjui), pastarasis nuteistas už kyšio priėmimą.
Dėl kitų nuteistųjų kaltės sprendimas nebuvo pakeistas.
Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Kaip skelbta, pernai spalį Klaipėdos apygardos teismas buvusiai Klaipėdos teritorinio padalinio Dokumentų registravimo skyriaus vedėjai Reginai Intienei skyrė bemaž 15 tūkst. eurų baudą, buvusiai padalinio skyriaus vedėjai Olgai Kulik – per 37,5 tūkst. eurų baudą, taip pat skyriui vadovavusiam Mindaugui Gyliui – 37,5 tūkst. eurų baudą.
Bylos duomenimis, R. Intienė mažiausiai 22 kartus priėmė kyšį pažadėdama paveikti valstybės tarnautoją ir pati davė kyšį už pageidaujamą veikimą.
O. Kulik nuteista dėl mažiausiai 20 epizodų, kuriuose tiesiogiai ir per tarpininką paėmė kyšius už teisėtą ir neteisėtą veikimą. Dėl 20 tokių pačių veikų nuteistas ir M. Gylys.
Visi nuteisti tarnautojai savo kaltę pripažino, tik nesutiko su kai kurių veikų kvalifikavimu. Teisme jie teigė, kad žmonės prašydavo greičiau sutvarkyti dokumentus ir už tai duodavo pinigų, tačiau tvirtino darbingumą nustatinėję pagal pateiktus medicininius duomenis.
Byloje taip pat buvo teisiami aštuoni jiems kyšius davę žmonės. Šeši iš jų savo kaltę pripažino, du neigė.
Penkiems iš jų Klaipėdos teismas skyrė po 1,8 tūkst. eurų baudas ir nurodė, kad mažesnės nei vidutinės baudos skirtos, nes jie anksčiau neteisti, yra neįgalūs ir dirba. Vieną iš kaltinimų sulaukusių moterų teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Šioje byloje dar 42 asmenys kaltinti papirkimu, jie pripažino savo kaltę ir buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiems asmenims teko sumokėti nuo 190 iki 760 eurų dydžio įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
