Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 9 dieną panaikino LTG kovo 13 dienos sprendimą, kuriuo buvo atmestas „Skinest Baltijos“ pasiūlymas akumuliatorių ir galvaninių elementų pirkimo konkurse bei įmonė pašalinta iš riedmenų atsarginių dalių ir paslaugų DPS.
„Tiekėjo pasiūlymas negali būti atmestas, atitinkamai tiekėjas negali būti pašalintas iš dinaminės pirkimo sistemos“, – nusprendė teismas.
LTG teismui teigė, kad „Skinest Baltiją“ pašalino dėl jos įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą bei dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Bendrovės galutinis naudos gavėjas yra Olegas Osinovskis – asmuo, kuris 2018 metais Vyriausybės pripažintas kaip turintis keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis.
„Vyriausybės nutarimais nustatytos svarbios aplinkybės, dėl kurių ieškovė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nėra išnykusios“, – teismui teigė LTG.
Be to, LTG pažymėjo, kad su šia bendrove jos įmonė „LTG Cargo“ turėjo nesutarimų dėl 2021 metų spalį sudarytos dyzelinių variklių ir jų sistemų atsarginių dalių pirkimo sutarties.
„LTG Cargo“ 2024 metų kovo 21 dienos pranešimu nurodė ieškovei („Skinest Baltija“ – BNS), kad (...) užfiksavo 30 prekių tiekimo terminų pažeidimo atvejų, 108 kartus kreipėsi į ieškovę su pretenzijomis dėl netinkamo sutarties vykdymo, ir informavo, kad nuo kovo 26 dienos vienašališkai nutraukia sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo esant ieškovės kaltei“, – pabrėžė LTG.
Tuo metu „Skinest Baltija“ teismui teigė, kad šios problemos neturėtų reikšti, kad bendrovė jų turės visuose pirkimuose, be to, ji pateikė apsivalymo instituto dokumentus, patvirtinančius, kad ištaisytos buvusios klaidos pabrėždama, kad „dokumentais objektyviai nėra įmanoma pademonstruoti realaus veikimo“.
„Atsakovė (LTG – BNS) atsakyme į pretenziją absoliučiai nepagrįstai nurodo, jog jai netaikoma pareiga patikrinti proporcingumo principą dėl to, jog sutartį nutraukė atsakovės dukterinė bendrovė“, – teismui teigė „Skinest Baltija“.
Be to, „Skinest Baltija“ siekdama paneigti Vyriausybės nutarimų duomenis, kurie buvo aktualūs 2018 metais, pateikė naujausią informaciją, kad ji nebekelia grėsmės saugumui. Bendrovė pabrėžė, kad pati inicijuoti naujo Vyriausybės vertinimo negali.
„Atsakovė (LTG – BNS) neįvertino nei ieškovės („Skinest Baltija“ – BNS) pateiktų duomenų apie pasikeitusias aplinkybes po Vyriausybės nutarimų priėmimo 2018 metais, nei (galimai) realiai nesikreipė į kompetentingas institucijas, kad pastarosios surinktų, įvertintų ir pateiktų naujausius ir aktualius duomenis“, – teismui teigė įmonė.
Ji pažymėjo, kad dėl O. Osinovskio priimtas išteisinamasis nuosprendis, o tai LTG yra žinoma nuo 2023 metų, kai „Skinest Baltija“ kitame konkurse pateikė duomenis apie tai.
„Neliko ir kito pagrindo – O. Osinovskis neturi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis“, – pabrėžė Estijos kapitalo bendrovė.
Teismas sprendė, kad LTG, nustačiusi, kad potencialios rangovės aplinkybės yra pasikeitusios, visų pirma turėjo prašyti jos pašalinti trūkumus, ko LTG nepadarė.
„Atsakovės (LTG – BNS) (...) akcentuojamos aplinkybės, kad sutartį nutraukė jos dukterinė bendrovė, nepašalina atsakovės pareigos, vadovaujantis proporcingumo principu, įvertinti ir motyvuoti, ar ieškovės pašalinimas iš DPS proporcingas jos elgesiui“, – nusprendė teismas.
Nutartis per 14 dienų gali būti skundžiama Apeliaciniam teismui.
Konstitucinis Teismas (KT) 2021 metų kovą paskelbė, kad Vyriausybės sprendimas neleisti „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutarčių su O. Osinovskio kontroliuojamos „Skinest Grupp“ antrine įmone „Skinest Baltija“ nepažeidžia Konstitucijos.
Iš „Lietuvos geležinkelių“ konkursų „Skinest“ grupė faktiškai buvo pašalinta 2018 metais, vyriausybinei komisijai ir Vyriausybei neleidus LTG pasirašyti sutarčių su įmone. Vyriausybė tuomet nurodė, kad O. Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis.
Šią išvadą „Skinest“ buvo apskundusi Lietuvos teismams, tačiau jie 2019 metais galutinai pripažino, kad Vyriausybės veiksmai buvo teisėti.
Latvijos Vidžemės apylinkės teismas 2021 metų sausį išteisino kyšininkavimu kaltintus buvusį geležinkelių bendrovės „Latvijas Dzelzcels“ („Latvijos geležinkeliai“) vadovą Ugį Magonį bei O. Osinovskį. Šis teismo sprendimas dar nėra galutinis – šių metų pradžioje bylą dar nagrinėjo Rygos apygardos teismas.
„Skinest“ 2019 metų gruodį taip pat apskundė Lietuvą Europos Komisijai (EK). Anot įmonės, Lietuvos institucijos siekia eliminuoti grupės įmones „Skinest Baltija“ ir „Vitras-S“ iš rinkos, o tai pažeidžia pamatines ES teisės normas.
2018-ųjų rugpjūtį „Skinest“ EK apskundė ir „Lietuvos geležinkelius“, nes jos antrinės įmonės „LG Cargo“, Geležinkelių tiesimo centras ir Vilniaus lokomotyvų remonto depas konkursus skelbė neviešai, be to, „Skinest“ įtarė galimą valstybės pagalbą šioms įmonėms.
