Anot teismo, sprendimas sudaryti tyrimo komisiją prieštaravo Konstitucijos straipsniui, ginančiam žodžio laisvę ir LRT nepriklausomumą nuo politikų.
KT pirmininkas Dainius Žalimas teigė, kad nacionalinio transliuotojo veiklą „turi kontroliuoti tokios valstybės institucijos ar pareigūnai, kurie veikia nepriklausomai nuo politinės valdžios“.
Pasak jo, tai galėtų būti, pavyzdžiui, Valstybės kontrolė ar nepriklausomos įstaigos, prižiūrinčios žiniasklaidos veiklą.
„Negali būti sudaromos tokios Seimo laikinosios tyrimo komisijos, kurioms būtų pavesta atlikti tyrimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos perimti Konstitucijoje arba įstatymuose įtvirtintų valstybės institucijų (...) įgaliojimus atlikti nacionalinio visuomeninio transliuotojo išorinę kontorlę“, – sakė D. Žalimas.
Konstitucinio Teismo vadovas pabrėžė, kad Seimas galėtų sudaryti tyrimo komisiją dėl LRT, jeigu iškiltų valstybinės svarbos su grėsme transliuotoju susijęs klausimas, taip pat jeigu kitos institucijos nustatytų pažeidimus, kuriuos būtų verta tirti parlamentarams.
Jis tvirtino, kad nors Seimas turi vykdyti parlamentinę LRT kontrolę kaip visos tautos atstovybė, ji turi būti daroma laikantis aiškių taisyklių, nes „Seimas savo prigimtimi yra politinė institucija, kurios sprendimuose atsispindi daugumos valia ir kurio sprendimai grindžiami politiniais susitarimais ir kompromisais“.
2018 metų pradžioje sudaryta Seimo komisija LRT finansinei ir ūkinei veiklai tirti konstatavo atskleidusi viešųjų pirkimų pažeidimų, padarytų dirbant ankstesniems visuomeninio transliuotojo vadovams.
Tuo pačiu ji pateikė rekomendacijas keisti LRT valdymo modelį – siūlyta steigti naują LRT valdybą, koreguoti tarybos narių skyrimo tvarką, trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki penkerių metų ir panašiai.
Pernai gruodį Seimas šių išvadų nepatvirtino. Opozicija sakė, kad valdantieji nori politizuoti ir užvaldyti nacionalinį transliuotoją.
