Tai galutine ir neskundžiama nutartimi antradienį pavirtino Vilniaus apygardos teismas.
Kaip pranešė prokuratūra, teismas atmetė Seimo nario skundą ir paliko galioti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl STT pareigūnų veiksmų atliekant kratą Seimo nario kabinete.
Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras priėmė liepos 9 dieną, išnagrinėjęs M. Puidoko pareiškimą. Jame pareiškėjas prašė įvertinti, ar, atlikdami jo asmens kratą ir panaudodami prievartos priemones, STT pareigūnai nepiktnaudžiavo.
Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir teismų suformuotą praktiką, teisės aktuose numatytais pagrindais Seimo nario atžvilgiu buvo galima taikyti procesinę prievartos priemonę – asmens kratą, siekiant paimti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Atliekant asmens kratą nesiekta suvaržyti parlamentaro laisvės.
Nutarime nurodyta, kad STT pareigūnų fizinės jėgos panaudojimas buvo adekvatus susidariusiai situacijai, siekiant paimti teismo nutartyje nurodytus du telefonus, kurių paėmimui aktyviai priešinosi pareigūnų nurodymų nevykdęs M. Puidokas.
Sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja. Liepos 30 dienos nutartimi ji atmetė M. Puidoko skundą, kuriuo jis prašė panaikinti prokuroro nutarimą.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas, galutine ir neskundžiama nutartimi atmesdamas skundą, atkreipė dėmesį ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką – šis teismas niekada nėra konstatavęs, kad asmens laisvė laikoma atimta ar suvaržyta ir tais atvejais, kai jo gyvenamojoje patalpoje ar darbo vietoje daroma krata.
Teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Darbo partijos frakcijos naro M. Puidoko padėjėjo Kęstučio Motiečiaus Seimo patalpose Seimo nariui Matui Maldeikiui, kaip įtariama, pasiūlyto 50 tūkst. eurų kyšio.
Tyrimo duomenimis, kyšiu galėjo būti siekiama, kad M. Maldeikis asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus kolegas, kad būtų neribotam laikui atidėtas Azartinių lošimų įstatymo nuostatų, draudžiančių eksploatuoti į elektroninę automatų duomenų valdymo sistemą nesujungtus automatus, įsigaliojimas, numatytas lapkričio 1 dieną. Taip pat kad nebūtų priimta pataisa dėl lošimų mokesčio tarifų padidinimo.
Šioje byloje įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu pateikti K. Motiečiui ir azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-A-Tete“ savininkui Samoilui Kacui.
M. Puidokas tyrime apklaustas kaip specialusis liudytojas. Šis statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pareikšti nepakanka.
Birželio 10 dieną STT agentai atliko kratą Seimo nario kabinete. M. Puidokas pareiškė kratos metu patyręs smurtą – buvęs agentų smaugtas, suplėšyti jo drabužiai, iki kraujo sudraskyta ranka, atimti asmeniniai daiktai.
STT teigė, kad mobilieji telefonai iš Seimo nario paimti prievarta jam atsisakius juos pateikti, pareigūnų veiksmai buvo teisėti, o parlamentaras galėjo bandyti ištrinti tyrimui svarbius duomenis.
M. Puidokas savo ruožtu teigia esąs persekiojamas dėl savo politinės veiklos, o pareiškimais apie esą mėgintą ištrinti svarbią informaciją, pasak parlamentaro, žeminamas jo orumas.
