Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 22 d. priėmė išskirtinį sprendimą, kuris gali turėti įtakos visai bankų sistemai siūlant investavimo paslaugas neprofesionaliems investuotojams. Teismas patvirtino, kad visų ieškovų reikalavimai DNB bankui dėl netinkamai, neprofesionaliai ir netgi veikiant interesų konflikto sąlygomis suteiktomis investavimo rekomendacijomis padarytos žalos yra pagrįsti rašoma pranešime spaudai.
Tai viena didžiausių tokio pobūdžio bylų Lietuvoje tiek reikalavimų prasme (virš 11 mln.), tiek ieškovų, apsijungusių į bendrą grupę skaičiumi (15 investuotojų grupė).
„Baltic Legal Solutions Lietuva“ turimais duomenimis dėl šio DNB banko platinto produkto nukentėjusių investuotojų skaičius gali siekti kelis šimtus. Tad toks teismo sprendimas, kuriuo išsamiai įvertintas finansinis produktas, su juo susijusios rizikos ir DNB banko pareigos bei atsakomybė šiame kontekste, atveria kelią ir kitiems nukentėjusiems investuotojams realiai apginti savo pažeistas teises teisme.
Teismas nustatė, kad DNB bankas (atsakovas) pažeidė finansinių priemonių rinkas reguliuojančių teisės aktų normas, numatančias specifines ir griežtas pareigas kredito įstaigai, teikiant investicines paslaugas neprofesionaliems investuotojams.
Šiuo atveju būtina pažymėti, kad bankas yra profesionalus dalyvis finansų rinkoje, t.y. specialus subjektas, kuriam ir pagal nusistovėjusią teismų praktiką yra taikomi labai aukšti veiklos ir atsakomybės standartai. Tuo tarpu neprofesionalūs investuotojai, kokiais buvo ieškovai šioje byloje, neturėjo iš esmės jokių, ar turėjo mažai žinių apie banko siūlomus investicinius produktus, jų rizikas ir pan. Dėl šių priežasčių, Ieškovai neturėjo pagrindo nepasitikėti banku ir jo suteikiama informacija ir tokius sudėtingus sprendimus dėl investavimo į su akcijų indeksais susietas obligacijas, dargi skolintomis iš to paties banko lėšomis, priėmė vadovaujantis ir pasitikint banko darbuotojų rekomendacijomis. Tuo būdu, tarp banko ir klientų (investuotojų) susiklostė pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, suponavę banko pareigą veikti išskirtinai kliento interesais ir geriausiomis klientui sąlygomis. Teismas konstatavo, kad DNB bankas neveikė sąžiningai ir geriausiomis klientams sąlygomis, tuo pažeisdamas Finansinių priemonių rinkų įstatymo, MiFID direktyvos (direktyva dėl finansinių priemonių rinkų) ir kt. teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Teismo sprendimu, kuris dar gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka, buvo nustatytas labai svarbu aspektas, jog nebuvo atskleista sudaromų sandorių (obligacijų pasirašymo sutarčių ir paskolos bei nekilnojamojo turto įkeitimo sutarčių), t.y. siūlomos investavimo strategijos, sisteminė rizika, tarpusavyje susijusių sandorių turinys ir reikšmė. Informacija, jei ir buvo tam tikra pateikta, buvo tik fragmentinė. Tuo iš esmės buvo patvirtinta, jog neprofesionalus investuotojas galėtų prisiimti riziką už savo lūkesčius, susijusius su rinkos pokyčiais, tik tais atvejais, kai tie lūkesčiai nebūtų pagrįsti DNB banko suteikta klaidinančia informacija. Teismas taip pat išsamiai įvertino ir banko reklaminę medžiagą, pagal kurią platintas sudėtingas ir rizikingas finansinis produktas buvo pristatomas kaip saugus ir, iš esmės, visais atvejais pelningas.
Teismas atkreipė dėmesį ir į DNB banko veikimą interesų konflikto sąlygomis platinant su akcijomis susietų obligacijų (SASO) produktą, nes šis bankas iš sandorių gavo naudą – palūkanas, taip pat savo komercinėje veikloje naudojo ieškovams pagal paskolos sutartis suteiktinas, tačiau realiai neišmokamas lėšas. Be to, ne tik bankas, bet ir jo darbuotojai buvo suinteresuoti asmeniškai tokius sandorius sudaryti. Tad tai taip pat galėjo įtakoti DNB banko rekomendacijų objektyvumą.
Taigi šiuo atveju, teismas aiškiai konstatavo, kad investuotojų žala atsirado dėl netinkamo DNB banko pareigų vykdymo, dėl to ieškovai (investuotojai) nesuvokė visos rizikos ir patyrė realią žalą.
Jūratė Kūgytė
„Baltic Legal Solutions Lietuva“ advokatė, investuotojų atstovė teisminiame ginče su DNB banku
