Kaip BNS informavo teismo atstovė Lina Nemeikaitė, areštuota 145,2 tūkst. eurų bendrovės „Profarma“ lėšų, daugiau nei 3 mln. 542 tūkst. eurų – „Bona Diagnosis“, per 158,3 tūkst. eurų – „Rouen Grains LV“.
Teismas nusprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių poreikį lemia grėsmė, jog potencialus prokuratūrai palankus sprendimas gali būti neįvykdytas ir valstybės lėšos, kurios ginčijamais sandoriais galėjo būti panaudotos neteisėtai, būtų negrąžintos.
Anot L. Nemeikaitės, teismas taip pat darė prielaidą, kad ateityje įmonės gali imtis veiksmų, kuriais būtų apsunkintas lėšų grąžinimas ir pažymėjo, kad prokuratūros ieškinys yra susijęs su viešuoju interesu.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę į teismą kreipėsi su ieškiniu, kuriuo siekia niekiniais ir negaliojančiais pripažinti sudarytus sandorius dėl greitųjų testų COVID-19 EXPRESS įsigijimo ir valstybei iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 142 600 eurų.
Prokuratūra teigia, kad sudarius sutartį neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.
Teisėsaugos duomenimis, pardavimo sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą.
Nustatyta, kad vykdant pirkimą ir sudarant sutartį taip pat buvo pažeista Viešųjų pirkimo įstatyme nustatyta taisyklė, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos turi būti naudojamos racionaliai.
Prokuratūros teigimu, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir bendrovė sudarė sutartį dėl 510 tūkst. testų įsigijimo už maždaug 6 mln. eurų, tačiau nebuvo įvertinti kiti teikti pasiūlymai, neieškota tiekėjo, galinčio pasiūlyti geresnę kainą.
Įvertinus, kad testai nupirkti maždaug tris kartus brangiau nei reali jų vertė, viešąjį interesą ginantys prokurorai teismo prašo iš bendrovių priteisti per 4 mln. eurų.
Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo tebevyksta, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Šiuo metu įtarimai pareikšti šešiems asmenims.
Tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai, tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.
Anksčiau pranešta, kad įtarimai šiame tyrime pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma“ atstovams, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovui Redui Laukiui.
Tuometinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.
Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
