Teisėjas Valerijus Paškevičius paskelbė, kad liudytojo Mindaugo Žalimo parodymai, jog jis iš anksto įspėjo pareigūnus apie žudynes, nebuvo patikimi.
„Jo parodymai nebuvo nuoseklūs, jie prieštaringi tarpusavyje, jie prieštaravo kitų liudytojų parodymams, tame tarpe ir kaltinamųjų parodymams, kurie irgi yra įrodymų šaltinis“, - žurnalistams sakė teisėjas V.Paškevičius.
M.Žalimas yra valstybės saugomas liudytojas. Jį tyręs poligrafo specialistas Vitas Saldžiūnas liudytoją viešai pavadino „patologiniu melagiu".
„Nuosprendyje tai (V.Saldžūnio liudijimas - BNS) yra aptarta, ir manau, kad su visais kitais faktiniais duomenimis tai turėjo savo įtakos“, - sakė teisėjas V.Paškevičius, paklaustas apie specialisto liudijimo reikšmę.
2011 metų lapkritį po M.Žalimo apklausos buvo sulaikyti galimi D.Kedžio bendrininkai - Raimundas Ivanauskas ir jo gyvenimo draugė Eglė Barauskaitė. Pastariesiems yra pateikti kaltinimai, jų bylą dabar nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Verenius žurnalistams sakė, dėl apskundimo apsispręs išanalizavęs nuosprendžio motyvus.
Netinkamu pareigų atlikimu buvo kaltinami buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis, Kriminalinio policijos biuro pareigūnai, operatyvinius veiksmus atlikę Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis bei jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis.
T.Ulpis po nuosprendžio apgailestavo, kad teisingumo reikėjo laukti trejus metus.
„Aš galiu pasakyti tiesiai šviesiai - tie, kas pradėjo šitą bylą, žinojo jos baigtį iš anksto, kad pasibaigs niekuo. Yra kaip yra, pas mus tokia šalis. Pas mus visi ieško priešų, tai kenkimas žmonėms, kurie sąžiningai tarnavo, kenkimas sistemai. Kažkas dėl asmeninių ambicijų kažką bando pasidaryti“, - žurnalistams sakė T.Ulpis.
Išteisintasis buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas yra sakęs, kad jo atleidimo iš darbo siekė buvęs policijos generalinis komisaras, dabartinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Jie išteisinti esant nepadarytoms veikoms, turinčioms nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išteisintiesiems panaikintos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Žiniasklaidoje skelbta, kad prieš žudynes apie planuojamus Drąsiaus Kedžio veiksmus buvo įspėta policijos vadovybė, tačiau pareigūnai esą nesiėmė veiksmų užkirsti kelią nusikaltimui.
Apie tai žiniasklaidai pranešė D.Kedžio draugas M.Žalimas. Jo teigimu, prieš žudynes Kaune 2009 metų spalį, kai buvo nužudytas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, apie planuojamus D.Kedžio veiksmus jis įspėjo Policijos departamento vadovybę.
Liepą vykusiame posėdyje prokuroras pasiūlė teisiamiems pareigūnams skirti 32-45,5 tūkst. litų pinigines baudas.
Kaltinamajame akte teigiama, kad tuometinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka 2009 metais lapkritį, jau po žudynių, atsiuntė paklausimą Policijos departamentui, klausdamas, ar Kriminalinės policijos biuras ir jo padaliniai apskrityse nebuvo gavę informacijos, skundų, pareiškimų apie planuojamą susidorojimą su J.Furmanavičiumi ir V.Naruševičiene.
Pasak kaltintojo, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas E.Damukaitis parengė pažymą su melaginga informacija, kad nebuvo gauta jokios informacijos, pranešimų ar skundų fiziškai susidoroti su asmeninis. Šį atsakymą savo parašu patvirtino generalinio komisaro pavaduotojas V. Račkauskas ir jis buvo išsiųstas prokurorams.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas J.Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta V.Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes įvykdė D.Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.
„Faktas tas, kad V.Naruševičienės pareiškimas dėl galimo D.Kedžio smurto gulėjo apygardos prokuratūroje, Kauno apygardos prokuratūroje, apie tai Policijos departamentas nebuvo informuotas, tas faktas yra konstatuotas ir nuosprendyje,“ - sakė teisėjas V.Paškevičius, ir pridūrė, kad prokuratūros darbo įvertinimas nebuvo šios bylos dalykas.
Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
