Aukštųjų mokyklų vertinimą reglamentuojančios nuostatos prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis teismui apskundė švietimo ir mokslo ministro 2011 metų įsakymą, kuriuo buvo įtvirtinti aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimo metodikos pakeitimai.
Pagal šią metodiką, atliekamas aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas, kurio pagrindu sprendžiama, ar akredituoti aukštąją mokyklą.
V.P.Andriukaičiui, be kita ko, užkliuvo du įsakymo punktai, pagal kuriuos 2011 metų vertinimui nurodyta naudoti duomenis už ankstesnius, iki metodikos patvirtinimo buvusius metus - 2008-uosius, 2009-uosius ir 2010-uosius.
Teismas sutiko, kad iki metodikos patvirtinimo objektyviai atsiradę duomenys negali būti vertinami pagal vėliau atsiradusioje metodikoje įrašytus rodiklius.
"Tokiu reguliavimu pažeidžiami aukštųjų mokyklų teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai, joms nesudaroma galimybė žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, kad galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus", - nurodė išplėstinė teisėjų kolegija.
Anot jos, aukštosioms mokykloms privalo būti sudaryta teisė iš anksto žinoti kriterijus, pagal kuriuos jos bus vertinamos.
"Aukštųjų mokyklų vertinimas pagal kelerių metų senumo duomenis, kurių atsiradimo metu aukštosioms mokykloms nebuvo nustatyti vertinimo metu keliami reikalavimai, gali ne tik neatspindėti realių aukštųjų mokyklų veiklos rezultatų, bet ir iškreipti tikrąją situaciją", - teigė kolegija.
"Tokiu atveju pats vertinimas nebetektų prasmės ir neįgyvendintų vieno iš pagrindinių jam keliamų tikslų - pagerinti mokslo ir studijų institucijų veiklos kokybę", - tvirtinama teismo sprendime.
Anot teismo, realiųjų išteklių vertinimo, kuris remiasi aukštosios mokyklos finansinėmis ataskaitomis, oficialiais statistiniais duomenimis bei aukštųjų mokyklų apklausos rezultatais, rezultatas yra labai svarbus galutiniam aukštosios mokyklos veiklos išorinio vertinimo rezultatui.
Pastarasis lemia tolesnę aukštosios mokyklos veiklą bei turi įtakos jos akreditacijai.
Aukštosios mokyklos veiklą įvertinus neigiamai, per dvejus metus inicijuojamas pakartotinis jos veiklos vertinimas. Jeigu ir po pakartotinio vertinimo aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, kitas aukštosios mokyklos vertinimas neatliekamas – Švietimo ir mokslo ministerija priima sprendimą dėl išduoto leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo.
Aukštąją mokyklą išorinio vertinimo metu įvertinus teigiamai, ji akredituojama šešeriems metams, o neigiamo įvertinimo atveju - trejiems metams.
Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad šis vertinimas sukelia rimtas pasekmes aukštosios mokyklos veiklai, todėl jam keltini itin aukšti standartai. Todėl vertinimo procedūra turi būti atliekama pagal itin kruopščiai nustatytus objektyvius kriterijus ir laikantis griežtos vertinimo tvarkos.
"Tokio pobūdžio aukštųjų mokyklų vertinimas, skirtas užtikrinti jų veiklos kokybę, kartu negali pažeisti aukštųjų mokyklų teisių ir nustatyti joms neįmanomų ar akivaizdžiai neproporcingų reikalavimų", - nurodė kolegija.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.