„Nusprendė pareiškėjo Danuko Arlausko skundą atmesti, sprendimas neskundžiamas“, – paskelbė teismas.
Teismas sprendė, ar savo anketoje buvusių ryšių su SSRS tarnybomis nenurodęs „Taikos koalicijos“ atstovas D. Arlauskas pagrįstai buvo pašalintas iš rinkimų kovos.
„Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepripažinti, kad Valstybės saugumo komiteto kadriniai darbuotojai, sąmoningai ir savo noru dirbę šioje organizacijoje, patenka į Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą sąmoningai bendradarbiavusių su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenų kategoriją. Todėl vien tai, kad pareiškėjas kandidato biografijoje, pildydamas grafą „Darbo patirtis“, be kita ko, nurodė, kad nuo 1978 iki 1990 metų jo darbovietė buvo Valstybės saugumo komitetas, pareigos – vyresnysis operatyvinis įgaliotinis, neatleidžia jo pareigos, atsakant į kandidato anketos 11 klausimą, išviešinti faktą apie savo sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, – paskelbė teisėjas Arūnas Dirvonas.
LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Kaip skelbta anksčiau, tarnybos Z, nuo 1989-ųjų vykdžiusios ideologinę kontržvalgybą, vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu dirbęs buvęs KGB karininkas D. Arlauskas VRK anketoje nebuvo nurodęs, jog iki pat Nepriklausomybės atkūrimo dirbo kadriniu KGB darbuotoju.
Pats D. Arlauskas tikina, jog neslepia savo buvusios darbovietės. Visgi, jo teigimu, įstatymas numato pateikti informaciją apie bendradarbiavimą, o ne darbą atitinkamose tarnybose.
69 metų D. Arlauskas šiuo metu yra Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius, Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, jis buvo Valstybės saugumo departamento (VSD) pirmojo vadovo Mečio Laurinkaus pavaduotoju, yra vadovavęs žiniasklaidos priemonėms – Žinių radijui ir dienraščiui „Lietuvos žinios“, yra dirbęs premjero Gedimino Kirkilo visuomeniniu konsultantu.
Viktoro Uspaskicho vedamos „Taikos koalicijos“ sąraše D. Arlauskas buvo įrašytas antruoju numeriu.
Rinkimai į Seimą vyks spalio 13 dieną.
