Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Egidijus Šileikis ir Lietuvos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Vygaudas Ušackas sako, kad dviguba pilietybė gali būti įteisinta ir be Konstitucijos keitimo referendumu.
E.Šileikis ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasiūlė papildyti Konstitucijos antrojo skyriaus 32 straipsnį, kuriam keisti užtenka Seimo pritarimo, ir taip išplėsti dvigubos pilietybės turėjimą ribojusių įstatymų ir nutarimų vertinimą.
"Šita pataisa suteiktų pagrindą pirmiausia Seimui priimti kitokį pilietybės įstatymą, kita vertus, šita pataisa būtų pagrindas Konstituciniam teismui kitaip pažvelgti į savo ankstesnius išaiškinimus", - sakė E.Šileikis.
Teisininko teigimu, norint išvengti dvigubos pilietybės prieštaravimo Konstitucijai nerengiant Konstitucijos keitimo referendumo, 32 konstitucijos straipsnį reikėtų papildyti pastaba, kad Lietuvos pilietybės prieš savo valią negali netekti gimimu ją gavęs asmuo. Taip, anot teisininko, išsiplėstų ir 12 konstitucijos straipsnio vertinimo kontekstas. 12 konstitucijos straipsnis, sakantis, kad "išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos respublikos ir kitos valstybės pilietis", turėtų būti vertinamas kartu su 32 - uoju.
"Jeigu Konstitucijoje būtų įtvirtintas draudimas atimti pilietybę, kurią asmuo įgijo gimdamas, ne prašydamas, ne pasirinkdamas, kaip Jurijus Borisovas, bet gimdamas, pasikeičia Konstitucijos vientisumas", - teigė ekspertas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Pilietybės įstatymas šiandien yra ne tiek teisės klausimas, kiek "pikantiškas ir subtilus politikos kuriozas", ir Seimas turi apsispręsti, kokį įstatymų keitimo modelį pasirinkti. Anot jo, kažkurį įstatymą keisti vis tiek reikia keisti, nes praėjusių metų lapkritį Konstitucinis teismas išaiškino, kad Pilietybės įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir šis prieštaravimas turi būti pašalintas.
Panašias Konstitucijos pataisas telekonferencijoje su šią savaitę parlamente posėdžiaujančiais Seimo ir JAV Lietuvių bendruomenės komisijų dalyviais pasiūlė ir V.Ušackas.
Teisininko išsilavinimą turinčio diplomato teigimu, Konstitucijos 32 straipsnio nuostatų papildymas numatytų, kad joks įstatymas negali apriboti Konstitucijos garantuotos teisės į pilietybę, įgytą gimimu. Ambasadorius nuomone, tokios pataisos būtinos, norint užtikrinti asmens ir valstybės ryšį.
"Noriu ypatingai atkreipti dėmesį į Konstitucinio teismo konstatuotą pilietybės instituto kaip asmens ir valstybės ryšio nepertraukiamumą, nuolatinumą bei šio specifinio ryšio nepriklausomumą nuo piliečio pasirinktos gyvenamosios vietos. Esu giliai įsitikinęs, jog nėra jokio pagrindo sieti asmens pilietybės su jo integracijos į pasaulinę visuomenę laipsniu. Manau, kad nėra argumentų, pagrindžiančių teisinę galimybę vienašališkai atimti konstitucinę teisę į pilietybę", - teigė V.Ušackas.
Jis taip pat pažymėjo, kad "globaliniame kontekste esame nedidelė tauta ir negalime sau leisti atsisakyti savo piliečių".
E.Šileikis spaudos konferencijoje ketvirtadienį taip pat sukritikavo Tėvynės sąjungos (konservatorių) lyderio Andriaus Kubiliaus praėjusią savaitę pateiktą siūlymą, kad minėtą įstatymų prieštaravimą reikėtų spręsti aiškiai išskiriant atvejus, kuriais dviguba pilietybė būtų leidžiama. Tokiu atveju, anot teisininko, esą būtų sukuriamos diskriminacinės nuostatos.
"Kad ir kokius pilietybės įstatymo pakeitimus darytų Seimas, turi būti paisoma Konstitucijos normų, kurios įtvirtina visų asmenų lygiateisiškumą ir nediskriminavimą dėl etninės kilmės. Jis negali įtvirtinti ypatingų teisių asmens vadinamo lietuviu pagal kilmę teisių, privilegijų dvigubos pilietybės kontekste lyginant su kitais piliečiais, kurie pilietybę įgijo gimimu, kurie gimė piliečių šeimoje. To aš nerandu Seimo nario A.Kubiliaus projekte", - sakė jis.
Premjero sudaryta darbo grupė yra išreiškusi siūlymą pilietybės problemas spręsti įteisinant ypatingo ryšio su Lietuva išsaugojimo institutą.
Pernai lapkritį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes dabar tokia pilietybė yra plačiai paplitęs reiškinys, o turėtų būti itin reta išimtis. KT pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja lietuvių kilmės asmenims Pilietybės įstatyme padaryta išimtis turėti dvigubą pilietybę.
Išeivijoje gyvena didelė lietuvių tautos dalis, kuri ypatingai suinteresuota išsaugoti istorinės Tėvynės pilietybę, bet nenori prarasti pilietybės tos šalies, kurioje dabar gyvena.
