Su antstoliais kovojanti Teisingumo ministerija ™ įspėja, kad antstoliai negali teisėtai patys sau skirti vykdymo išlaidų - darydami tai, jie pažeidžia Civilinio proceso kodekso (CPK) reikalavimus.
TM pranešė, jog vienintelis būdas antstoliui gauti vykdymo išlaidas, kurių nesutinka apmokėti skolininkas, yra teismo nutartis - antstolis privalo kreiptis į teismą prašydamas priteisti šias sumas.
Ministerijos teigimu, kitokie antstolio veiksmai, pavyzdžiui, vykdymo išlaidų nurašymas sau savo potvarkiu, nėra teisėti.
TM siūlo žmonėms, kurių teisės ir interesai pažeidžiami, dėl neteisėtų antstolių procesinių veiksmų kreiptis į teismą. Skundai dėl to žyminiu mokesčiu neapmokestinami.
Ministerijos tvirtinimu, antstoliai šių CPK nurodymų nesilaiko ir nusirašo vykdymo išlaidas sau.
„Antstoliai, pajutę nebaudžiamumą ir Lietuvos antstolių rūmų bei Antstolių garbės teismo palaikymą, tęsia tą pačią praktiką - neturėdami tokios teisės patvarkymais nusirašo sau vykdymo išlaidas nuo asmenų sąskaitų visiškai nesilaikydami CPK nustatytos vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarkos“, - rašoma TM pranešime.
2008-ųjų spalio 22-ąją Antstolių garbės teismas išnagrinėjo drausmės bylą, kurią teisingumo ministras buvo iškėlęs antstoliui Dariui Stakeliūnui, nes šis nesilaikė nustatytos išieškojimo tvarkos ir surašė siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas.
Siūlymo turinys, anot ministerijos, prieštaravo Civilinio proceso kodeksui, o jo forma neatitiko teisingumo ministro patvirtintosios.
Užuot siūlęs sumokėti vykdymo išlaidas, antstolis siūlė skolininkui, kurio pinigus jau buvo pervedęs į savo sąskaitą, pateikti prieštaravimus dėl jo skaičiavimų tuo, anot TM, iškreipdamas vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką.
Tačiau Antstolių garbės teismas bylą nutraukė nurodydamas, kad D.Stakeliūnas įstatymų nepažeidė ir nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.
Tuo metu 2007 metų sausio 8-ąją Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė atskirtąją nutartį, kurioje antstolio D.Stakeliūno veiksmai išieškant vykdymo išlaidas pripažinti neteisėtais.
Teismas nustatė, kad antstolis nevykdė CPK reikalavimų ir pažeidė skolininko teisę gera valia apmokėti išieškotojui jo turėtas vykdymo išlaidas bei apmokėti vykdymo išlaidas antstoliui arba ginčyti reikalavimą apmokėti siūlomas vykdymo išlaidas ar jų dydį.
Teismas tai pat pabrėžė, kad ir kiti antstoliai bei jų padėjėjai pažeidžia CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką. Konstatuota, kad šie pažeidimai kartojasi.
Anot pranešimo, tokie Antstolių garbės teismo sprendimai „dar kartą parodo antstolių savivaldos institucijų poziciją vykdyti tik įstatymus, priimtinus antstoliams, arba juos interpretuoti taip, kaip būtų naudinga vykdyti“.
„Susidaro toks įspūdis, kad Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika antstoliams nėra privaloma, jie paiso tik Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nuomonės“, - pranešime cituojamas teisingumo ministras Petras Baguška.
