Pasak Vyriausybės išplatinto pranešimo, premjerė su eurokomisaru taip pat aptarė paramą Ukrainai, tarptautinį atsaką į Rusijos karinę agresiją ir karo nusikaltimus Ukrainoje.
„Mūsų veiksmai jau dabar turi siųsti nedviprasmišką ir perspėjančią žinią, kad Rusijos karo nusikaltimai Ukrainoje, įskaitant pirminį jų šaltinį – agresijos nusikaltimą, nebus ignoruoti, o jų organizatoriai ir vykdytojai neliks nenubausti. Taip pat turime rasti teisinių būdų, kaip panaudoti sankcijomis įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos atstatymui“, – cituojama I. Šimonytė.
Tuo metu Teisingumo ministerijos išplatintame pranešime teigiama, jog E. Dobrowolskos ir D. Reynderso susitikimo metu aptarta teisinė pagalba agresiją patiriančiai Ukrainai ir tarptautinis atsakas į Rusijos vykdomus nusikaltimus.
„Viena svarbiausių priemonių, kurią aktyviai palaiko Lietuva – įkurti Tarptautinį agresijos nusikaltimų baudžiamojo persekiojimo koordinacinį centrą, kurio veikla padėtų užtikrinti sėkmingą nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos. Tikimės, kad koordinacinis centras netrukus pradės darbą ir esame pasirengę prisidėti prie efektyvios jo veiklos užtikrinimo", – cituojama E. Dobrowolska.
Ministrė pažymėjo, kad šiame kontekste itin svarbu kalbėti apie konkrečius veiksmus, leisiančius užtikrinti, jog pajamos iš įšaldyto Rusijos ir jos subjektų turto būtų konfiskuotos ir panaudos žalai Ukrainos žmonėms atlyginti bei šaliai atstatyti.
„Sveikiname naujas Europos Sąjungos (ES) siūlomas teisines priemones kovos su ES ribojamųjų priemonių pažeidimu, turto įšaldymu ir konfiskavimu srityse. Priėmus šiuos teisės aktus, visose ES valstybėse narėse būtų įtvirtintas platesnis ES ribojamųjų priemonių pažeidimų kriminalizavimas bei sukurtos veiksmingesnės galimybės šias nusikalstamas veikas nustatyti ir iš jų gautą turtą konfiskuoti“, – teigė ministrė.
Tuo metu Vyriausybės vadovė susitikime su eurokomisaru pabrėžė, jog reikalinga toliau vieningomis pastangomis tęsti ir didinti spaudimą Rusijai ir Baltarusijai sankcijomis, toliau vykstant neišprovokuotam ir brutaliam Rusijos karui. Premjerė taip pat pažymėjo, kad Lietuva iš esmės teigiamai vertintų ir Europos prokuratūros mandato išplėtimo galimybę šiame procese.
„I. Šimonytė išsakė teigiamą Lietuvos vertinimą EK siūlymui įsteigti Tarptautinį koordinacinį centrą Rusijos agresijos nusikaltimui tirti. Lietuva mato tai kaip pirmąjį žingsnį siekiant Specialiojo tribunolo įsteigimo“, – nurodoma pranešime.
Teisingumo ministrės ir D. Reynderso susitikimo metu taip pat akcentuota specialaus tribunolo steigimo būtinybė. E. Dobrowolskos teigimu, specialiojo tribunolo veikla turėtų papildyti nacionalinių teisminių institucijų bei Tarptautinio Baudžiamojo Teismo darbą, todėl Lietuva aktyviai dalyvaus ES ir Ukrainos konsultacijose bei kituose formatuose, siekdama prisidėti prie specialaus tribunolo veikimo modelio paieškos.
„Lietuva, viena pirmųjų inicijavusi teisinės pagalbos Ukrainai priemones, ir toliau išliks lyderiaujančia šalimi, ieškant tarptautinių instrumentų ir tarptautinės teisės sprendimų karinės agresijos Ukrainoje akivaizdoje, teiks paramą Ukrainai tarptautinėse teisminėse institucijose: Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme, Tarptautiniame Teisingumo Teisme, Europos Žmogaus Teisių Teisme, taip pat nacionaliniu lygiu,“ – pabrėžė E. Dobrowolska.
D. Reyndersas ketvirtadienį dar turėtų susitikti su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Konstitucinio Teismo pirmininke Danute Jočiene. Svečias taip pat dalyvaus diskusijoje Vilniaus universitete, apžiūrės Okupacijų ir laisvės kovų muziejų.
D. Reyndersas EK teisingumo komisaro pareigas eina nuo 2019 metų.
Lietuva drauge su Latvija ir Estija pernai spalio viduryje paragino ES su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Šalys teigia, kad toks tribunolas leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.
