Jau daugiau kaip dveji metai nepriimamas naujasis Teismų įstatymas, rašoma „Lietuvos žiniose“ skelbiamame komentare. Teisėjų ir jų rėmėjų klanas nesitikėjo, kad Seime atsiras valios nesutikti su jų parengtu projektu ir jį lydinčiu teisėjų inicijuojamu viešu melu apie tariamą teismų reformą. Propagandinės akcijos, kurias kartkartėmis stumteli Vyriausiasis administracinis teismas, yra komiškos, nes rasti argumentų uždarumui, neskaidrumui ir korupcinius santykius įteisinančiam įstatymo projektui apginti tikrai sunku.
Žinoma, galima užjausti ir klano pirmininką Virgilijų Valančių, kuriam savo interesus tenka stumti per tokį nekompetentingą bei autoriteto ne tik tarp parlamentarų, bet ir savo partijoje neturintį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką socialdemokratą Julių Sabatauską. Šis šaldytuvų inžinierius, nežinia kodėl prisistatantis teisininku, žinoma, yra tik viešasis šių reikalų veidas - tikrasis stogas Seime yra daug solidesnis, gudresnis ir sugebantis nuslėpti ne tik savo praeities problemas ar už virvučių tampyti riboto mąstymo projekto teikėją. Tiesa, dar yra milicijos pulkininkė ir isteriškoji žurnalistė. Tačiau su jomis tik daugiau vargo ir, matyt, išlaidų nei naudos. Pirmoji yra įkyrėjusi net dosniajam dujų tarpininkui (jo buhalterės nusiskundimus dėl pulkininkės godumo saugo VSD). Antrosios sūnaus "biznis" atima daug teismų laiko ir kelia rūpesčių jų vadovams. Apie tai galbūt daugiau galėtų papasakoti Apeliacinio teismo vadovai, kurie dabar specializuojasi Trakų rajono iškasenose, o Vyriausiojo administracinio teismo - detaliuose rajono planuose? Sąrašą galima tęsti.
Seimui po pateikimo pritarus galimybei piliečiams skųsti Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kilo neregėta panika. Kas gi nutiko? Vyriausiojo administracinio teismo funkcijos, jo kompetencija nesikeičia. Aukščiausiojo Teismo taip pat. Valstybei tai nieko nekainuoja, nereikia jokių papildomų lėšų. Tiesiog Lietuvos žmonėms suteikta galimybė sprendimą apskųsti dar vienai instancijai. Taip, kaip civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Tačiau kur neribota valdžia ir dideli pinigai, ten argumentai negirdimi ir net smerktini. Kodėl bijoma nuskaidrinti dabar visiškai nuo visuomenės administracinių teismų izoliuotą sistemą? Kodėl Konstitucijoje minima galimybė steigti administracinius teismus netikėtai virto atskira ir nuo bet kokio išorinio dėmesio taip atkakliai ginama piramide?
Dabar taip stumtas įstatymo projekto svarstymas įšaldomas, ir įžūliausiu būdu Seimui iš naujo J.Sabatausko registruojamas iš esmės vėl tas pats senasis klano variantas bei mėginamas stumti kaip kompromisinis, neva reikalingas, kad atitiktų Konstitucinio Teismo sprendimo reikalavimus. Nejaugi Seimo nariai sutiks su tokiu melu. J.Sabatauskas pats gali ir nesuprasti, ką jam liepta teikti, tačiau juk Seimas nėra nusiritęs iki jo lygio? Beje, nors mėginama prisidengti Konstituciniu Teismu, šiame projekte siūlomas Teisėjų tarybos formavimas neatitinka 2006 metų gegužės 9 dienos Konstitucinio Teismo nutarimo. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Teisėjų taryboje turi būti kuo daugiau aukštesniųjų teismų atstovų, nes jie vertina žemesniųjų teismų teisėjus ir jų patarimai prezidentui skiriant teisėjus yra reikšmingesni. Maža to, siūloma, kad dalis Teisėjų tarybos narių būtų skiriami prezidento. Taryba Konstitucijoje numatyta tam, kad būtų atsvara prezidentui, visai vykdomajai valdžiai, o čia vykdomajai valdžiai siūloma kreiptis pritarimų į tuos, kuriuos ji pati ir pasiskirs.
Jau dabar teismų savivalda priklauso ne nuo Teisėjų visuotinio suvažiavimo, o nežinia kodėl - nuo Seimo, kuris vis pratęsia jos įgaliojimus, taip paversdamas Tarybą politine įkaite. Gal greitai ir Seimas pratęsinės prezidento, o prezidentas - Seimo kadencijas?
Nusigyventa iki to, kad Aukščiausiasis Teismas formuojamas iš žmonių, kurie patys ateina ir pasisiūlo. Kaip, kokiu būdu iš jų atrenkami tinkamiausi? Kurioje dar Europos valstybėje yra tokia tvarka? Teisėjų taryba iš patariamosios institucijos virto tik pritariamąja. Be to, Seime dėl teisėjų kandidatūrų balsuojama žiovaujant.
Tokia teisminė valdžia labai naudinga. Kai ji sukiužusi ir lengvai valdoma, galios struktūros naudoja jas savo nelegaliems veiksmams įtvirtinti, pateisinti. Jei neturėtum teismo, reikėtų slėpti savo veiksmus nuo įstatymo, o kai jį turi, bet kuris tavo veiksmas, kad ir koks neteisėtas būtų, virsta teise ir teisingumu. Ir dargi Lietuvos Respublikos vardu. Neginčijamu, neskundžiamu ir vykdomu iškart. O tai, kad teismas pats yra už įstatymo ir Konstitucijos ribų, jau nieko nebesudomins.
