Prieš porą mėnesių nepaklusę leidimo neišdavusiai sostinės savivaldybei ir vis dėlto surengę taikų mitingą „Už teisingumą“, akcijos organizatoriai Alvydas Medalinskas, Bronius Genzelis ir Romualdas Ozolas šiandien atsidūrė teisiamųjų suole. Mitingo organizatorių byla atversta Vilniaus miesto 2-ame apylinkės teisme.
(Papildyta 12:30)
Po daugiau kaip dvi valandas užtrukusio posėdžio, teisėja pabrėžė, kad prašymai patraukti teisinėn atsakomybėn du savivaldybės atstovus ir išsiaiškinti, kuris policijos atstovas, anot mitingų organizatorių, dezinformavo visuomenininkus, bus išnagrinėti ir atsakymai į juos bus pateikti per kitą posėdį.
Taip pat advokatai paprašė išsireikalauti iš policijos planų, kurie įrodytų, kad beveik vienu metu vykę du mitingai apskritai negalėjo susidurti. Tačiau teismas atmetė šį prašymą, nes visa reikalinga informacija esą jau paaiškėjo iš liudytojų apklausų.
Tuomet advokatai prašė išsireikalauti savivaldybėje vykusių posėdžių protokolų. Tokiu atveju esą pavyktų išsiaiškinti, ar savivaldybė nediskriminavo mitingo organizatorių. Klausimas, ar vienodais kriterijais buvo svarstomi tiek visuomenininkų, tiek tautinių mažumų prašymai surengti mitingą. Šį prašymą teismas patenkino ir reikiamų dokumentų išsireikalaus. Teismas savo nuožiūra taip pat nutarė kreiptis ir išsireikalauti informacijos, kada buvo išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę organizuoti mitingą visuomenininkams.
A. Medalinskas dar pridūrė, kad teisme turėtų būti apklaustas Kęstutis Lančinskas. Tačiau teisėja tokį prašymą atmetė, pridurdama, kad tai būtų įmanoma tik iškilus papildomiems klausimams, į kuriuos iki šiol dar nebuvo atsakyta.
Kitas teismo posėdis numatytas birželio 19 d.
(Papildyta 11:50)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica pasakojo, kad dėl mitingo gali pasakyti, jog du susirinkimai, vykstantys vienu metu, reikalauja gausių policijos pajėgų: „Buvo apskaičiuotos apimtys dėl susirinkti galinčių žmonių. Buvo baiminamasi, kad dviejuose mitinguose dalyvaujančių žmonių srautai gali susidurti. O tada galbūt būtų kilę konfliktai.“
Mitingo organizatoriams atstovaujantis advokatas pasiteiravo, ar policija turėjo duomenų, jog yra ruošiamasi sukelti neramumus. „Neturėjome konkrečių duomenų, kad įvyks incidentai. Tačiau visada turime būti pasiruošę bet kokioms situacijoms. Nenorėjome ir nematėme tikslo rizikuoti. Policijos pajėgų užtikrinti tvarką pakaktų ir penkiems mitingams. Tačiau tada buvo šeštadienis ir teko papildomai telkti pajėgas“, – pabrėžė S. Mecelica.
B. Genzelis policijos atstovo klausė, ar jam buvo žinomi mitingo tikslai, nes, anot jo, jau tada būtų buvę aišku, kad kilti konfliktų neturėtų. „Praktika rodo, kad renginio baigtis ne visada priklauso nuo organizatorių. Iš tautinių mažumų atstovų komentaruose internete buvo pastebėti tam tikri negeri signalai, todėl buvo dėl ko susirūpinti“, – aiškino policijos atstovas.
(Papildyta 11:25)
Teisiamų mitingo organizatorių advokatai atkreipė dėmesį į vieną detalę, kad savivaldybė buvo pareiškusi, jog norint organizuoti žmonių susirinkimą reikia dalyvių skaičių sumažinti iki 350 žmonių. „Kaip jūs įsivaizduojate, kokiu būdu organizatoriai galėtų užtikrinti, kad neateis 351 žmogus? Ar tai jau būtų buvęs pažeidimas?“ – klausė vienas iš advokatų. Verta paminėti, kad po kiekvieno aštresnio klausimo, kuris sugebėdavo išmušti J. Morkūną iš vėžių, kildavo nedidelis šurmulys posėdžių salėje. Žmonės šnekučiuodamiesi tarpusavyje atvirai tyčiojosi iš tvirtai atsikirsti nesugebančio savivaldybės atstovo.
J. Morkūnas pabrėžė, kad viskas priklauso nuo organizatorių: „Jie skelbia apie rengiamą mitingą viešoje erdvėje. Kartais organizuoja autobusus, kurie atveža žmones. Imasi kitų priemonių. Todėl lygiai taip pat jie gali aiškiai apibrėžti, kad mitinge gali dalyvauti tik 350 žmonių. Todėl sužiūrėti dalyvių skaičių yra įmanoma. Viskas priklauso nuo pačių organizatorių.“
A. Medalinskas pasidomėjo, kas, savivaldybės atstovo nuomone, svarbiau: Seimas ar miesto savivaldybė? J. Morkūnas atsakė, kad savaime suprantama, jog įstatymų leidžiamoji valdžia – Seimas. A. Medalinskas papildė klausimą, kodėl tada nebuvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos leidimą rengti mitingą? „Kodėl laikėte save aukščiau už viską, už patį Seimą?“ – teiravosi A. Medalinskas. Tuo tarpu J. Morkūnas pakartojo: „Mes išnagrinėjome visus oficialiai gautus raštus. Ir priimdami sprendimus vadovavomės susirinkimo įstatymu. Negalėjome veikti prieš įstatymą.“
Ir J. Morkūną už tyčinį trukdymą organizuoti taikų mitingą pasiūlyta traukti teisinei atsakomybei. Posėdžių salėje dar kartą nuvilnijo plojimų banga.
(Papildyta 10:55)
Pirmoji buvo apklausiama savivaldybės atstovė Edita Tamošiūnaitė, tačiau į daugelį klausimų specialistė neturėjo atsakymų. Jos buvo klausiama, ar toje vietoje, kur Vilniaus savivaldybė leido rengti mitingą (automobilių stovėjimo aikštelėje) yra žinomas žemės savininkas ir ar ten apskritai galima rengti tokius susirinkimus. „Negaliu atsakyti. Neturiu tokių duomenų“, – nukirto E. Tamošiūnaitė.
A. Medalinskas, užvertęs savivaldybės atstovę įvairiais klausimais, išmušė ją iš vėžių. Moteris ir toliau daugiausia atsakinėjo, kad nežino arba negali pasakyti. Klausimų virtinės pabaigoje A. Medalinskas pridūrė, kad savivaldybės atstovė turi būti patraukta atsakomybėn už sąmoningą trukdymą rengti taikų mitingą. Šis A. Medalinsko pasiūlymas buvo palydėtas salėje susirinkusių apie 50 žmonių plojimais ir ovacijomis. Tokios pačios reakcijos sulaukta ir prašymą nubausti savivaldybės atstovę pakartojus B. Genzeliui.
Kitas savivaldybės atstovas Julius Morkūnas pridūrė, kad iš pradžių buvo išduotas leidimas tautinių mažumų eitynėms, todėl teko spręsti dilemą: „Mitingo organizatoriams buvo pasiūlyta organizuoti susirinkimą kitoje vietoje. Vyko du mitingai vienu metu. Galėjo kilti viešosios tvarkos pažeidimai. Nenorėjome provokuoti susipriešinimo. Sprendėme iš turimos informacijos, kad vienu metu vyks du mitingai. Jokios informacijos apie galimas provokacijas neturėjome.“
Papildyta (10:35)
Prieš teismo posėdį vėl nerimo ženklus demonstravo skambiais pareiškimais išgarsėjęs Petras Gražulis: „Gėjams eitynės leidžiamos, o paprastiems žmonėms už tai reikia atsakyti teisme. Kur tai matyta? Sovietinis teismas ir ne kitaip.“ Tačiau priešingai nei Seime, kai P. Gražulis iškoneveikė į konferenciją apie homofobiją susirinkusius žmones, šįkart jis neišdrįso šūkauti posėdžių salėje.
Teismo posėdžio pradžioje teisėja perskaitė iš Seimo kanceliarijos gautą atsakymą, kuriame patvirtinta, kad mitingo organizatoriai gavo iš jų leidimą susirinkti prie Seimo. Todėl liko tik išsiaiškinti, kokia juodė katė galėjo perbėgti mitingo organizatorių ir savivaldybės kelią. Išgirdę tokią teigiamą poziciją, mitingo organizatorių atstovai iškart atšaukė dviejų žmonių apklausas. „Viskas ir taip pakankamai aišku. Yra raštiški patvirtinimai, kad mitingo organizatoriai nieko nepažeidė. Todėl nematome tikslo papildomai vilkinti bylos nagrinėjimo“, – pasitikėjimo neslėpė teisiamųjų advokatai.
Pirmoji buvo apklausiama Savivaldybės atstovė Edita Tamošiūnaitė, tačiau į daugelį klausimų specialistė neturėjo atsakymų. Jos buvo klausiama, ar toje vietoje, kur Vilniaus savivaldybė leido rengti mitingą (automobilių stovėjimo aikštelėje) yra žinomas žemės savininkas ir ar ten apskritai galima rengti tokius susirinkimus. „Negaliu atsakyti. Neturiu tokių duomenų“, – nukirto E. Tamošiūnaitė.
Savivaldybės žaidimai
Vienas iš teisiamųjų, R. Ozolas, teismo posėdžio išvakarėse portalui Balsas.lt pasakojo, kad dėl mitingo organizavimo Nepriklausomybės aikštėje buvo kreiptasi į sostinės savivaldybę.
„Iš pradžių savivaldybė sutiko leisti taikų mitingą, tačiau vėliau netikėtai atšaukė leidimą. Mums pasiūlė rinktis už Seimo rūmų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Bet tuo metu buvo tikra pavasario purvynė. Todėl mes nesutikome perkelti mitingo vietos“, – pabrėžė R. Ozolas.
Anot jo, mitingo organizatoriai visada elgėsi korektiškai. Prieš mitingą kalbėta tiek su generaliniu komisaru Sauliumi Skverneliu, tiek su kitais aukštais pareigūnais. „Tą pačią dieną vyko lenkų eitynės. Todėl prašėme apsaugoti mus agresyvių lenkų futbolo sirgalių, kurie kaip tik tuo metu buvo sostinėje. Bet paaiškėjo, kad jie dviem valandom anksčiau praėjo. Todėl buvo aišku, kad pagalius į mūsų mitingo ratus kaišiojo tik savivaldybė“, – pasakojo R. Ozolas.
Iš viso į mitingą susirinko apie 2,5 tūkst. žmonių. O, anot R. Ozolo, rimtesnių incidentų pavyko išvengti: „Patys prižiūrėjome tvarką. Jokių pažeidimų nebuvo. Mitingas buvo surengtas pačiame aukščiausiame lygyje. Ten buvo susirinkusi tauta, o ne minia.“
Reikalavo teisingumo
Balsas.lt primena, kad kovo 17 d. iniciatyvinė grupė „Už teisingumą“ kvietė pakartoti mitingą, kuris vyko 2012 metų vasario 22 dieną prie prezidentūros, raginusį „išvyti neteisingumo įšalą iš Lietuvos“.
Grupės nariai ragino susirinkti prie Seimo ir „paraginti valdžią apsivalyti“. Šiame kvietime buvo išdėstyti reikalavimai, kuo greičiau išviešinti visų šalies partijų, aukštų politikų, teisėtvarkos ir slaptųjų tarnybų pareigūnų ryšius su šešėliniu verslu ir kitomis nusikalstamomis struktūromis, paskelbti duomenis apie jų gaunamus pinigus iš šių struktūrų ir galimai neteisėtą praturtėjimą.
Reikalauta nedelsiant sugrąžinti į pareigas be pagrindo nušalintus FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą ir atleisti iš pareigų susikompromitavusį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį ir visus kitus su šešėliniu verslu ir kriminaliniu pasauliu susijusius valdžios pareigūnus.
Mitingo dalyviai siekė atleisti savo pareigų atlikti nepajėgiančius generalinį prokurorą Darių Valį bei jo pavaduotoją Darių Raulušaitį, o į šias pareigas paskirti principingus, sąžiningus ir profesionalius pareigūnus. Kiti reikalavimai buvo susiję su VSD struktūromis.
