Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 4 dalimi, 115 straipsnio 6 punktu bei atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus atleido Oną Laurišienę iš Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, įsiteisėjus ją apkaltinusiam teismo nuosprendžiui.
Teisėjų taryba neeiliniame posėdyje pirmadienį patarė prezidentui Valdui Adamkui atleisti iš pareigų dėl tarnybinių pareigų neatlikimo kalta pripažintą Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėją Oną Laurišienę.
Apie tai pranešė Nacionalinė teismų administracija.
Patarimo iš Teisėjų tarybos prezidentas paprašė įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo apkaltinamajam nuosprendžiui.
Pagal įstatymus, Lietuvoje teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas patariant Teisėjų tarybai.
Manoma, kad dekretą dėl teisėjos atleidimo V.Adamkus pasirašys artimiausiu metu.
Lietuvos apeliacinis teismas praėjusį penktadienį pripažino Panevėžio teisėją kalta dėl tarnybinių pareigų neatlikimo ir skyrė jai 50 minimalių gyvenimo lygių (MGL) - tai yra 6 tūkst. 500 litų piniginę baudą.
Po Apeliacinio teismo sprendimo nuosprendis įsiteisėjo. Tačiau per tris mėnesius šalys gali jį apskųsti Aukščiausiajam Teismui. Manoma, kad O.Laurišienė tuo pasinaudos.
Netrukus po jo paskelbimo prezidentas V.Adamkus pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą prašydamas iki pirmadienio patarti dėl 59 metų O.Laurišienės atleidimo iš Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, įsiteisėjus ją apkaltinusiam teismo nuosprendžiui.
Prezidento dekretu teisėja O.Laurišienė buvo nušalinta nuo pareigų, nes Seimas buvo davęs leidimą, kad teisėja būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų
Apeliacinio teismo kolegijos nuomone, nagrinėdama skyrybų bylą nepatikrinusi vieno iš asmenų tapatybės, O.Laurišienė neatliko savo tarnybinių pareigų, dėl ko nukentėjusiajam šioje byloje V.M. kilo didelė žala - jis neteko buto.
Panevėžio teisėja į pareigūnų akiratį pateko prieš metus pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo.
Skandalas kilo paaiškėjus, kad sutuoktinius teisėja išskyrė vyrui net nedalyvaujant teisme. Tuo metu jis buvo suimtas, o apie skyrybas sužinojo tik išėjęs į laisvę. Panevėžietė Jūratė Machankovienė į posėdį buvo atsivedusi kitą vyrą, kurį pristatė kaip savo sutuoktinį.
Teisėjos bylą liepos 2 dieną išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas ikiteisminį tyrimą šioje byloje pavadino neobjektyviu ir šališku, o jai pareikštą kaltinimą - prieštaraujančiu logikai.
Tada buvo vertinama, kad teisėjos veiksmuose yra tik drausminio pažeidimo požymių, nes ji nepatikrino besiskiriančių asmenų dokumentų.
Tačiau su išteisinamuoju nuosprendžiu nesutiko prokuratūra ir jį apskundė Apeliaciniam teismui.
Prokurorai apeliaciniame skunde rašė, kad teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų ir padarė nepagrįstas išvadas, kurios nulėmė išteisinimą, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Prokuratūra prašė aukštesnės instancijos teismą naikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują, kuriuo būtų pripažinti byloje pareikšti kaltinimai.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų arba atlikęs jas netinkamai, jeigu dėl to valstybė arba fizinis asmuo patyrė didelę žalą, atsako baudžiamąja tvarka.
Pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs, kad teisėjos veiksmuose galima įžvelgti drausminio nusižengimo požymių, kadangi ji nesilaikė reikalavimo patikrinti į teismo posėdį atvykusių asmenų tapatybę, o pasitikėjo skirtis atėjusia J.Machankoviene, kuri teigė atsivedusi į teismą savo sutuoktinį V.M.
Apie skyrybas ir santuokoje užgyvento turto praradimą sužinojęs nukentėjusysis V.M. pareiškė, kad posėdžio ir pačių skyrybų metu buvo suimtas ir laikomas tardymo izoliatoriuje, o vietoj jo pasirašė kitas žmogus. Panevėžietė J.Machankovienė į posėdį buvo atsivedusi kitą vyrą, kurį pristatė kaip savo sutuoktinį.
Skyrybų byloje, kurioje buvo suklastotas besiskiriančio vyro parašas, dalyvavusi J.Machankovienė dėl dokumento suklastojimo buvo išteisinta, nes nenustatyta, kad ji dalyvavo nusikaltimo padaryme.
Apeliacinis teismas taip pat priėmė nutartį pranešti prokurorui apie tai, kad J.Machankovienės veiksmuose galimai yra sukčiavimo požymių. Tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
