Pasak teisėjo Aurelijaus Gutausko, laikinai atliekančio TEDK pirmininko pareigas, STT skunde išdėstytas turinys nepriklauso Teisėjų etikos ir drausmės komisijos kompetencijai, nes teismų savivaldos institucija nevertina procesinių sprendimų pagrįstumo ir atitikimo įstatymams.
Savo skunde STT nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja L.Gurevičienė, veikdama kaip teisėjų kolegijos, apeliacine tvarka nagrinėjančios baudžiamąją bylą, pirmininkė, atmetusi prokuroro apeliacinį skundą, akivaizdžiai nesilaikė nešališkumo ir objektyvumo principų.
„Skundas susijęs su procesiniais pažeidimais – kasacinės instancijos teismas, panaikindamas Vilniaus apygardos teismo sprendimą, grąžino bylą dėl šių pažeidimų (taip pat ir dėl galimo šališkumo) nagrinėti iš naujo. STT prašymas iškelti drausmės bylą teisėjai L.Gurevičienei grindžiamas išimtinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties motyvais. Antra, STT nepagrindžia, kuo konkrečiai pasireiškė teisėjos drausmės ar etikos pažeidimai šiame teismo procese“, – TEDK sprendimą atsisakyti nagrinėti bylą paaiškino A.Gutauskas.
TEDK sprendimą skelbia Nacionalinė Teismų administracija.
„Visuotinai pripažįstama, kad teisėjas negali būti baudžiamas ar persekiojamas dėl savo veiksmų ir sprendimų, priimtų jam atliekant konstitucinę funkciją – vykdant teisingumą. Vis dėlto tai nereiškia, kad turi likti neįvertinti teisėjo poelgiai bei sprendimai, akivaizdžiai nesuderinami su teisėjui keliamais profesionalumo ir etikos reikalavimais“, – teigia STT.
Pasak STT, bylą nagrinėjantis teismas neabejotinai turi būti nešališkas ir baudžiamajame procese dalyvaujančio prokuroro atžvilgiu. Tačiau Vilniaus apygardos teismo teisėja L.Gurevičienė, veikdama kaip apeliacine tvarka J.Kozubovskio bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkė, akivaizdžiai nesilaikė šių principų, tai matyti iš Aukščiausiojo Teismo motyvų šioje byloje.
Šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo „nutartyje išreiškiamas išankstinis nusistatymas dėl prokuroro apeliacinio skundo išsprendimo rezultato“.
Aukščiausiasis Teismas taip pat pripažino, kad „nutarties argumentavimas pabrėžtinai kvestionuojant prokuroro apeliacinio skundo priėmimo aplinkybes, moralizuojant netinkamo prokuratūros darbo tema ne tik peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, bet ir sudarė pagrindą manyti, jog apeliacinės instancijos teismas kitokio sprendimo nei atmesti prokuroro skundą negalėjo priimti, nes pats prokuroro skundo atsiradimas šiame teisme, vadovaujantis teisėjų kolegijos pozicija, laikytinas neteisėtu“.
STT mano, kad kasacinio teismo argumentai leidžia teigti, kad Vilniaus apygardos teismo veiksmai ir sprendimo motyvai vertintini ne tik kaip esminiai baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimai, sudarantys pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos nutartį.
„Dėl šių pažeidimų pobūdžio, intensyvumo ir ypač pasireiškimo formos jie vertintini taip pat ir kaip Teisėjų etikos kodekso reikalavimų nesilaikymas. Dėl šios priežasties teisėjos Leonardos Gurevičienės elgesys atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir turėtų būti vertinamas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos“, – teigia STT.
64 metų teisėjos kadencija baigiasi šių metų birželį, Vilniaus apygardos teisme ji dirba nuo 1995 metų.
Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Vilniaus apygardos teismas padarė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Tiesa, vienas teisėjas išdėstė atskirąją nuomonę, manydamas, kad šie pažeidimai nėra esminiai ir prokuroro skundas turėtų būti atmestas.
Teismo šališkumu Aukščiausiajam Teismui pasiskundė Generalinė prokuratūra. Ji teigė, kad Vilniaus apygardos teismas šioje byloje netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo prokuratūros skundą
Pernai birželio 8 dieną Vilniaus apygardos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam advokatui J.Kozubovskiui, kuris kaltintas neteisėtu praturtėjimu. Generalinės prokuratūros apeliacinis skundas buvo atmestas.
Apygardos teismas nutartyje taip pat pažėrė priekaištų prokuratūrai, kad apeliacinio skundo argumentai esą yra identiški prokuroro baigiamosios kalbos argumentams, o skundo padavimas dėl baigiamosios kalbos perrašymo negalėjo užtrukti tokį nepateisinamą laikotarpį.
J.Kozubovskį 2015 metų lapkritį išteisino Vilniaus miesto apylinkės teismas. Prokuratūra siekė, kad jis būtų pripažintas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo ir jam skirta 11,4 tūkst. eurų bauda bei konfiskuotas turtas už 10 mln. eurų.
Ikiteisminį tyrimą dėl Vilniuje dirbusio advokato galbūt padarytų nusikalstamų veikų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra.
FNTT bandė įrodyti, kad įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004-2009 metais neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo 0,55 mln. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių.
