„Teisėjo pateiktą informaciją vertiname kaip reikšmingą papildomą įrodymą visų jau turimų įrodymų kontekste. Tai tik dar kartą patvirtina, kad „Lietuvos ryto“ grupės tendencingai skleisti konstatuojamojo pobūdžio teiginiai, jog neva Lietuvos banko vadovaujančias pareigas einančių asmenų elgesyje yra nusikalstamos veikos požymių, neatitinka tikrovės“, – sakė Lietuvos banko Teisės skyriaus vadovas Gintaras Kukauskas.
Pranešime spaudai rašoma, kad „Lietuvos ryto“ dienraštyje, naujienų portale ir televizijoje pernai pavasarį kaip realus faktas buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys teiginiai apie neva vykusius Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo V. Valvonio pokalbius su trečiaisiais asmenimis, galimai dalyvavusiais finansų rinkos dalyvio reketavimo schemoje. „Lietuvos ryto“ publikuotos pokalbių „išklotinės“ buvo pateikiamos kaip realios.
Nedelsiant po melagingų publikacijų Lietuvos bankas, taip pat Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas ir Priežiūros tarnybos direktorius V. Valvonis ėmėsi teisinių žingsnių. Pirmiausia kreiptasi į visas „Lietuvos ryto“ grupės įmones dėl minėtos melagingos informacijos paneigimo. Kai jos to nepadarė, V. Vasiliauskas ir V. Valvonis kreipėsi į teismą.
Atsižvelgdami į tai, kad sistemingi visuomenės informavimo priemonių grupės „Lietuvos rytas“ veiksmai pateikiant visuomenei melagingą informaciją gali turėti nusikalstamos veikos požymių, Lietuvos bankas ir V. Valvonis kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Ši pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl asmens šmeižimo neva V. Valvonis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Ikiteisminį tyrimą vykdo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Dėl minėtų publikacijų „Lietuvos ryto“ dienraščio pažeidimus jau yra nustačiusi Visuomenės informavimo etikos komisija. Komisija konstatavo, kad publikacijoje apie tariamas nusikalstamas veikas ir pokalbių išklotines „Lietuvos rytas“ paskelbė kaltinamąjį teiginį, kuris suponavo, kad nusikalstamos veikos jau įvykdytos. Komisijos vertinimu, kadangi jokių nusikalstamos veikos įrodymų „Lietuvos rytas“ taip ir nepateikė, skaitytojai galėjo būti klaidinami. Komisija pripažino, jog, taip skelbdamas kaltinimus be įrodymų, „Lietuvos rytas“ pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą, kuris įpareigoja įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, nuotraukos ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.
Komisija taip pat nustatė, kad „Lietuvos ryto“ dienraštis savo publikacijose pažeidė ir kitą kodekso straipsnį. Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas įpareigoja žiniasklaidos priemones visada suteikti galimybę neigiamai kritikuojamam asmeniui paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, tačiau komisija nustatė, kad „Lietuvos rytas“ net nebandė kreiptis į Lietuvos banką ar V. Valvonį patikrinti, ar tariamos pokalbių „išklotinės“ ir kaltinamieji teiginiai turi ką nors bendro su realybe.
Komisija įpareigojo „Lietuvos rytą“ apie padarytus pažeidimus paskelbti dienraštyje.
Dar anksčiau pagal teismo patvirtiną sutartį, „Lietuvos ryto“ grupei priklausantis naujienų portalas „lrytas.lt“ pašalino šešis dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnius ir dvi „Lietuvos ryto“ televizijos laidas „Patriotai“, kuriuose buvo skleidžiama minėta tikrovės neatitinkanti informacija apie V. Valvonį. Teismo procesai su UAB „Lietuvos rytas“ valdomu dienraščiu ir UAB „Lietuvos ryto“ televizija toliau tęsiami.
Specialiųjų tyrimų tarnyba ikiteisminio tyrimo metu yra nustačiusi, kad „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemonėse minėtas prekyba poveikiu įtariamas asmuo jokių realių sąsajų su Lietuvos banko tarnautojais neturėjo, o teiginiai apie jo ryšius yra išgalvoti.
