Pasak teisėjo, vilnietis buvo užpultas ir sužalotas kaip eilinis baro lankytojas, jo vietoje galėjo nukentėti bet kas kitas.
„Tikro nuoširdumo neišgirdome, niekas nepapasakojo, kas įvyko. (...) Niekas neprisipažįsta, kas sudavė lemtingą smūgį skėčiu į akį. Teismas daro išvadą, kad lemtingą dūrį sudavė K. Pociūnas. Jis atėmė iš M. Prokopo skėtį. Jis išplėšė, išlaužė iš rankų skėtį, nes jo rankena liko M. Prokopo rankose. Skėčiu tuoj pat suduotas smūgis šalia stovinčiam, jokiame konflikte nedalyvavusiam Tomui Dobrovolskiui. Nužudyti niekas nenorėjo, nes nebuvo jokio pagrindo – žmogus stovi su šunimi. Kodėl suduotas smūgis? Kadangi kaltinamieji vienas kitą slėpdami mums teisybės nesako, nors turbūt žino, kaip ten įvyko“, – sakė teisėjas.
Pasak S. Lemežio, nagrinėjant bylą nustatyta, kad skėtis iš K. Pociūno rankų į kitų kaltinamųjų ar kitų asmenų rankas nepateko. Skėtis buvo ne ištrauktas, o nulaužtas ir didele jėga juo suduota. Be to, K. Pociūnas buvo aktyviausias įvykio dalyvis.
Byloje nustatyta, kad 2014 metų gruodžio 23-osios vakarą bare Vilniuje, Vingrių gatvėje, vakarą leido bare Vytenis Matulevičius, Skirmantas Jankauskas, Martynas Prokopas ir dar vienas vyras. Su jais buvo ir Ieva Dailidžionytė. Mergina buvo atsinešusi skėtį. Vėliau V. Matulevičius ir S. Jankauskas tapo kaltinamaisiais, o M. Prokopas ir I. Dailidžionytė – liudytojais.
Vyrai gurkšnojo alų, politikavo apie Rusiją. Tame bare buvo ir Mindaugas Šulinskas, Andrejus Karačiūnas, pastarasis buvo stipriai išgėręs. Jie byloje pripažinti nukentėjusiais.
Pasakodamas įvykio eigą teisėjas S. Lemežis tvirtino, kad M. Šulinskas neprašomas įsiterpė į pokalbius.
„M. Šulinskas įsiterpė, prasideda ginčas: kas ką myli, vyksta ginčas, net ne konfliktas. Vienam vienos valstybės vadovas patinka, kitam – kitos. Kai kurie pasikarščiuoja, tąkart S. Jankauskas nuramino visus“, – tvirtino S. Lemežis.
