„Niekas čia labai ir nenustebo“, – sakė „Akistatos“ pakalbintas viename teisme dirbantis teisėjas, kai šiomis dienomis gerą pusmetį plušėję Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai užfiksavo, kaip advokatas Vitoldas Petravičius perduoda 30 000 litų kyšį Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Ryšardui Skirtunui. Advokatas įteikė teisėjui vokelį su pinigais už tai, kad šis priimtų išteisinamąjį nuosprendį verslininko Laimono Jurgelevičiaus byloje.
„Mes žinome beveik visus tokius kolegas, kurie linkę sudaryti įvairias „sutartis“ su advokatais. O ir advokatai žino, su kuriuo teisėju galima tartis, – sakė „Akistatos“ pašnekovas. – Tokius savo kolegas juokais vadiname „adrenalino mėgėjais“. Juk tai nuolatinis sėdėjimas ant parako statinės. Deja, esama tokių, kuriems pinigai svarbiau už viską. Aš nekalbu apie tuos, kurie retsykiais bausmę sušvelnina vien dėl to, kad byloje nebūna objektyvių kaltės įrodymų arba įrodymus būna galima traktuoti nevienareikšmiškai“.
Kita vertus, kai tyliai pritaria vadovas ar kolegos, tiesiog daug lengviau daryti paslaugas prašantiesiems. Na, dar būna, kad pasidalinama gautu užmokesčiu – kad niekas „nematytų“. „Nėra ko slėpti – juk teisėjų korpuse ne visiems taikomi vienodi standartai, reikalavimai“, – tikino pašnekovas.
Suimtas tik vienas
Taigi STT Vilniaus valdybos pareigūnai gali mėgautis sėkme. Agentams pavyko užfiksuoti kyšio perdavimą, advokatas V. Petravičius bei verslininkas L. Jurgelevičius buvo sulaikyti, pas juos atliktos kratos.
Vis dėlto Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas mėnesiui nutarė suimti (Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Linas Kuprusevičius tvirtina tiek ir teprašęs) tik V. Petravičių. Į STT agentų akiratį pakliuvęs dar vienas advokatas Sigitas Juodelis (jo kabinete taip pat atlikta krata) buvo paleistas iš karto po apklausos, o verslininkas, dėl kurio išteisinimo ir kilo skandalas, sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, todėl, 48 valandas praleidęs areštinėje, jau išleistas į laisvę.
Kreipėsi į Seimą
Konstitucija numato, kad teisėjas be Seimo leidimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Todėl praėjusį ketvirtadienį Seimo tribūnoje pasirodęs generalinis prokuroras Darius Valys paaiškino Seimo nariams, jog Vilniaus apygardos teismo teisėjui R. Skirtunui norima pateikti įtarimus dėl kyšininkavimo. Už tokią nusikalstamą veiką gresia net laisvės atėmimas iki 5 metų.
Kaip Seime aiškino D. Valys, pernai gruodžio 12-ąją Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas pripažino verslininką L. Jurgelevičių kaltu dėl sukčiavimo bei dokumentų klastojimo ir nubaudė 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kol įsiteisės nuosprendis, buvo palikta galioti iki tol buvusi paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Apylinkės teismas nusprendė iš L. Jurgelevičiaus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteisti beveik 143 000 litų, o dar beveik 243 000 litų – konfiskuoti kaip gautus vykdant nusikalstamas veikas. Be to, iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismas areštavo šio verslininko žemės sklypus Varėnos rajone ir jo sutuoktinei priklausantį butą Vilniuje.
Teisme L. Jurgelevičių gynė advokatas V. Petravičius. Nuteistasis nuosprendžiu liko nepatenkintas, todėl abu su gynėju apskundė nuosprendį Vilniaus apygardos teismui ir ėmė ieškoti, kaip čia išvengus bausmės.
Iš pradžių į Vilniaus apygardos teismą patekusi L. Jurgelevičiaus byla buvo paskirta kitai teisėjai. Šioji kaip tik ruošėsi atostogauti, todėl, anot D. Valio turimų duomenų, teisėjas R. Skirtunas ėmėsi žygių, kad pats būtų paskirtas į teisėjų kolegiją, nagrinėsiančią L. Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą. Tie žygiai buvo sėkmingi – R. Skirtunui buvo ne tik paskirta kartu su kolegomis Virginija Švediene ir Arūnu Kisieliumi šią bylą nagrinėti, bet ir teko teisėjų kolegijos pirmininko pareigos.
Seimo nariai, sudarę komisiją, turi per savaitę nuspręsti, ar esama pakankamai duomenų, kad būtų galima leisti patraukti R. Skirtuną baudžiamojon atsakomybėn. Tai turėtų paaiškėti šios savaitės pabaigoje.
Vienas – ne karys
Šiaip jau teisėjų kolegijos pirmininkas vienas pats negali priimti norimo nuosprendžio – reikia, kad pritartų dar bent vienas kolegijos narys. Tačiau yra pavyzdžių, kad viskas įmanoma, jei turi pinigų ir įtakingų draugų. Štai tuometinis Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Stankus suklastojo kitų teisėjų kolegijos narių parašus ir anksčiau į laisvę išleido nuteistuosius, nors tam jo kolegos nebuvo pritarę.
L. Jurgelevičiaus bylą Vilniaus apygardos teismo kolegija išnagrinėjo dar kovo mėnesį, o nuosprendį turėjo paskelbti balandžio 20-ąją. Tad visai logiška, kad „patepimas“ teisėją R. Skirtuną pasiekė būtent šiomis dienomis.
„Akistatos“ žiniomis, bus apklausti ir R. Skirtuno kolegos, kartu nagrinėję L. Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą.
Girtas ir agresyvus
Vilniaus apygardos teismą skandalas krečia ne pirmą kartą. Pernai pavasarį vienas šio teismo teisėjas – Zenonas Birštonas – savo mantiją, galima sakyti, pragėrė. Į teismo posėdį jis atėjo neblaivus – tiesa, į alkotesterį pripūtė tik 0,56 promilės alkoholio, tačiau žurnalistų filmuotoje medžiagoje atrodo gerokai girtesnis. Negana to, jis iškeikė aplinkinius. Buvo iškviesta policija, o kol ji važiavo, kažkuris kolega bandė Z. Birštoną išvesti iš teismo pastato.
Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artūras Šumskas dėl tokio pavaldinio elgesio kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją (TEDK), tačiau teikimas nebuvo svarstomas, nes Z. Birštonas tuoj pat prezidentės D. Grybauskaitės dekretu buvo atleistas iš darbo.
Teisėjų tarybos posėdyje, kuriame turėjo būti nuspręsta, ar patarti prezidentei Z. Birštoną atleisti, jis pats nedalyvavo, o tik atsiuntė atsiprašymo laišką. Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius situacijos nekomentavo – tik perskaitė Z. Birštono laišką ir pasiūlė tarybos nariams balsuoti.
Iškeikęs žurnalistus ir neblaivus griuvinėjęs teisėjas Z. Birštonas po poros dienų viešu laišku kreipėsi į visuomenę. Juo atsiprašė už nederamą elgesį, pripažino, jog pažemino teisėjo vardą ir visus savo kolegas.
Nė plaukas nenukrito
Po šio skandalo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas inicijavo Vilniaus apygardos teismo pirmininko A. Šumsko administracinės veiklos patikrinimą. Abejonės, ar pirmininkas tinkamai rūpinosi profesine kultūra, buvo grindžiamos tuo, kad pastarąjį incidentą sukėlusiam teisėjui Z. Birštonui jau prieš 4 metus buvo skirta drausminė nuobauda už teisėjų etikos normų pažeidimą – pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje.
Tuoj po kilusio skandalo teismo pirmininkas A. Šumskas puse lūpų buvo užsiminęs, kad neatmeta galimybės trauktis iš užimamų pareigų, bet pajutęs kolegų palaikymą savo ketinimų atsisakė. Teisėjų etikos ir drausmės komisijai jis įteikė raštą, jog prisiimąs moralinę atsakomybę dėl įvykių Vilniaus apygardos teisme ir sutinkąs, kad ne viską padaręs, bet neblaivūs teisme buvę užfiksuoti tik viena teismo sekretorė ir darbuotojas (2007 metais). Kaip jis aiškino, teisme dirba apie 240 darbuotojų, todėl, girdi, neįmanoma kiekvieno patikrinti.
Vilniaus apygardos teismo vadovui TEDK buvo gailestinga – nusprendė, kad dėl administravimo trūkumų teisme nėra pagrindo kelti drausminę bylą, tik konstatavo, kad būtina gerinti administravimą.
Nepajudinami
Įdomu, kad Vilniaus apygardos teismui A. Šumskas vadovauja nuo 1999 metų pabaigos. Ne kartą viešai kalbėta (o ir patys teisėjai ne sykį yra kreipęsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą), kad teismų sistemai reikalingos permainos, kad kolektyvuose juntamas sustabarėjimas, labiausiai susidarantis dėl to, jog nėra vadovų rotacijos. Vis dėlto kai kurių teismų pirmininkai taip ir liko savo postuose. Tiesa, daugelis teismo pirmininkų buvo pakeisti, tačiau daugiausia tai įvyko žemiausiųjų – apylinkių – teismų lygmeniu. Rotacija buvo pamiršta Vilniaus, Šiaulių, Kauno apygardos teismuose. O juk Teismų įstatymo 74-ajame straipsnyje rašoma: „Apygardos administracinio teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, apygardos teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas skiriamas penkeriems metams“.
Pikti liežuviai plaka, jog A. Šumskas turi stiprų užnugarį, užtat iki šiol esąs nepajudinamas, ir skandalai, vykstantys jo vadovaujamo teismo kuluaruose – kaip vanduo nuo žąsies. „Juk ne veltui žmonės kalba, kad yra teisėjų klanas, – sakė „Akistatos“ pašnekovas. – Yra išrinktieji, kurie palaiko vieni kitus ir svetimų į savo tarpą neįsileidžia. Ir kaip tame posakyje, kad šaukštas deguto medaus statinę pagadina, jie ir yra tas degutas, kuris dedasi medumi, o iš tikrųjų kompromituoja sąžiningus teisėjus. Reikia pripažinti dar ir tą faktą, jog tai daroma ir su Prezidentūros klerkų žinia, ir kartais net su „paspaudimais“.
Tik faktai:
Apylinkės teismas yra konstatavęs, kad verslininkas L. Jurgelevičius nuo 2002 metų spalio mėnesio iki 2004 metų vasario buvo įregistravęs bendrovę „Elaflekas“. Jis klastojo dokumentus, kad neva pirkęs įvairias prekes bei paslaugas, ir šitaip iš valstybės susigrąžino beveik 400 000 litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
L. Jurgelevičius jau buvo teistas dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo.
Kyšininkavimo atvejus tiriantys pareigūnai turi duomenų, kad ir už Latvijos piliečio Romano Šnipkio išteisinamąjį nuosprendį buvo pažadėtas atlyginimas. Pernai teisėjas R. Skirtunas nagrinėjo R. Šnipkio baudžiamąją bylą dėl 33 000 eurų suklastoto vekselio realizavimo ir svetimos asmens tapatybės kortelės laikymo. Pažadėtas atlygis už išteisinimą taip ir nebuvo perduotas, todėl šių metų pradžioje R. Skirtunas paskyrė R. Šnipkiui 3 su puse metų laisvės atėmimo bausmę ir priteisė iš jo 111 000 litų. Nuosprendis buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas R. Skirtunas nuo sekmadienio dėl padidėjusio kraujospūdžio paguldytas į ligoninę Vilniuje.
Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ
