Nusikaltimas padarytas. Žala - pusė milijono. įtariamieji vagiūkščiai yra. Teisėsaugininkai pateikia įtarimus, atlieka tyrimą. Byla tuojau keliaus į teismą.
Bet nenukeliavo. Nes poetiškos sielos teisėjas liepė tyrimą nutraukti. Suteikė įtariamiesiems indulgenciją. Neskundžiama nutartimi.
Sukūrė precedentą
Šiaulių apygardos teismo teisėjas Vytautas Kursevičius buvo žinomas kaip poetiškos sielos žmogus. Yra išleidęs meilės lyrikos rinktinę „Laiko apnuoginta siela“. Skaitęs savo eiles užsienio lietuviams.
Šiandien apie V.Kursevičių jau kalbama kaip apie teisinių precedentų kūrėją. Tai oficialiai. Neoficialiai jo paskelbtą nutartį pareigūnai vadina teisiniu „bespredielu“.
„Respubliką“ konsultavę sostinės teisėsaugininkai tvirtino, kad tokių nutarčių Lietuvoje - vos dvi. Analogišką yra paskelbęs V.Kursevičiaus kolega iš vieno sostinės apylinkės teismo. Tąkart taip pat suteikta indulgencija asmenims, apkaltintiems vagyste.
Verdikto, kuris šokiravo policijos tyrėjus ir prokurorus, autorius - ramus. Ketina kopti karjeros laiptais. Pareiškė norą tapti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku. Kiek anksčiau - Lietuvos apeliacinio teismo teisėju.
Dingo brangūs įrenginiai
V.Kursevičiaus antausio sulaukė pareigūnai, tyrę vagystę iš „Gubernijos“ alaus daryklos. įtariamieji buvo aiškūs: buvęs įmonės direktorius Romualdas Dunauskas ir gamybos direktorius Algirdas Gumauskas.
Šių veikėjų darbeliai ėmė aiškėti pasikeitus bendrovės akcininkams. R.Dunauską pakeitusio Romo Bubnelio iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusio „Gubernijos“ turto už beveik pusę milijono litų.
2006-ųjų pabaigoje keturis įrenginius, skirtus plastikiniams (PET) buteliams gaminti, tuometis vadovas R.Dunauskas nutarė parduoti bendrovei „Linos namai“. Jos vadovė - jo duktė Lina Dunauskaitė.
Įranga iškeliavo iš gamyklos, bet „Gubernija“ už ją negavo nė cento. Vėliau „Linos namai“ paprašė nutraukti sutartį ir panaikinti skolą. įrenginiai turėjo grįžti į „Guberniją“, tačiau negrįžo.
Naujoji alaus gamyklos vadovybė aktyviai talkino teisėsaugininkams. Nurodė, kad įranga iškeliavo į Kauno rajone veikiančią bendrovę „Druskininkų rasa“. Nurodė vairuotojus, kurie įrangą išvežė. Nurodė dieną, laiką, pateikė dokumentus.
R.Bubnelis bandė kalbėtis su R.Dunausku, tačiau pastarasis kaltę vertė A.Gumauskui. šis savo ruožtu tvirtino tiktai vykdęs R.Dunausko nurodymus.
Liepė nutraukti tyrimą
Tyrėjams didelių abejonių dėl įtariamųjų kaltės nekilo. Ištyrę vagystės aplinkybes, radę dalį dingusios įrangos jie jau ketino perduoti bylą teismui, bet nespėjo.
Įtariamuosius išgelbėjo teisėjas V.Kursevičius. Pernai rugsėjo 22-ąją, išnagrinėjęs R.Dunausko skundą, jis liepė pareigūnams nutraukti tyrimą. Priežastis - sveiku protu sunkiai suvokiama. Esą byla buvo tiriama per ilgai.
Prieš tai R.Dunausko skundą nagrinėjusiam šiaulių miesto apylinkės teismui taip nepasirodė. Teismas atmetė įtariamojo R.Dunausko teiginius, esą tyrimas vilkinamas, tačiau įpareigojo procesą baigti per mėnesį.
Po kelių dienų šiaulių apygardos teismas įpareigojo nutraukti tyrimą ir A.Gumausko atžvilgiu. Dėl tos pačios priežasties.
Pats vilkino - pats skundėsi
Šokiruoti tyrėjai ir prokurorai ilgai suko galvas, ką daryti. Formaliai nieko nepadarysi, nes nutartis neskundžiama. Visgi Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Anatolijus Mirnyj ryžosi surašyti raštą Generalinei prokuratūrai.
„Visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad įtariamieji iššvaistė bendrovės turtą, neteisėtai perleido jį kitiems, visiškai nesirūpino turto likimu“, - teigiama jame.
Rašte pažymima, kad teisėjas V.Kursevičius galimai neteisėtai tyrė bylos faktines aplinkybes, vertino įrodymus, darė išvadas dėl įtariamųjų atsakomybės. Nes įstatymai teismą tokiais atvejais įpareigoja tik nuspręsti: tyrimas vilkinamas ar ne.
Įprasta praktika tokia: jei teismas mano, kad tyrimas trunka pernelyg ilgai, jis nustato terminą, per kurį tyrėjai privalo jį baigti ir perduoti bylą teismui. Pačių tyrimų nenutraukia.
A.Mirnyj pažymi: tyrimas užtruko dėl paties R.Dunausko kaltės. Jis ne kartą neatvyko į apklausas, nuolat rašinėjo skundus. Vien Šiaulių apygardos prokuratūra jų gavo 13. „Intensyvesnį tyrėjo ir prokuroro darbą stabdė ilgas bylos buvimas teismuose“, - pažymi vyriausiasis prokuroras.
A.Mirnyj nuomone, Šiaulių apygardos teismo nutartys yra nepagrįstos. „Todėl prašome spręsti, ar nėra procesinės galimybės apginti tyrimo eigoje pasiektą rezultatą, nes byla turėjo teisminę perspektyvą“, - teigia vyriausiasis prokuroras.
Tokią galimybę prokurorai surado. Byla dėl įrangos vagystės atsidūrė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT). Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Packevičius „Respublikai“ sakė, kad ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti FNTT Vilniaus apskrities skyriaus pareigūnams. „Tyrimas bus atliktas per trumpiausią įmanomą laiką“, - užtikrino A.Packevičius.
FNTT taip pat perduotas tyrimas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos, kuria įtariami buvę gamyklos vadovai.
TAKTIKA. Buvęs „Gubernijos“ vadovas Romualdas Dunauskas pats vilkino tyrimą, pats dėl to skundėsi - ir sulaukė indulgencijos
KLUSNUMAS. Buvęs „Gubernijos“ gamybos vadovas Algirdas Gumauskas tvirtina ne vogęs, o vykdęs vadovo nurodymus
„Respublikos“ archyvo nuotr.
---
Komentarai
Artūras Paulauskas, teisininkas, buvęs generalinis prokuroras
Kai akivaizdžiai matosi, kad padarytas nusižengimas įstatymui ir didelė turtinė žala, negalima priimti sprendimo nutraukti bylą ir atleisti įtariamojo nuo atsakomybės. Tai - vienintelis ir rimtas precedentas teisminėje praktikoje. Pademonstruotas ne tik neatsakingumas, bet ir jaučiamas suinteresuotumas padėti įtariamajam išvengti atsakomybės. Taip atveriama dar viena landa išvengti atsakomybės. Manau, tokią teisinę normą reikėtų detalizuoti, kad tokios landos nebūtų paliekamos, todėl įstatymų leidėjai turėtų svarstyti šią teisinę problemą. Teisėjui padarius liapsusą nusikaltęs asmuo negali išvengti atsakomybės.
Arūnas Valinskas, Lietuvos Seimo pirmininkas
Tai, kas įvyko, Šiauliuose, sunkiai suvokiama protu. Kažkoks absurdas! Tai sakau kaip pilietis, baigęs teisės mokslus. O kaip Seimo pirmininkas pasižadu, kad tučtuojau imsiuosi visų priemonių, kad įstatymuose ši spraga būtų kuo greičiau panaikinta. Juk precedentas jau sukurtas. O jis tik dar kartą įrodo, kad teisėjų darbe ne viskas skaidru. Negi lauksi, kol įstatymo landa ims masiškai naudotis įvairaus plauko nusikaltėliai. Manau, kad neturi būti pažeidžiamas svarbiausias baudžiamosios politikos principas - atsakomybės neišvengiamumas. Juk net nepaliekama galimybė kreiptis į aukštesnį teismą.
Giedrius Jankauskas
