Nesant drausminės atsakomybės pagrindo, nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos Jolantos Vėgelienės drausmės byla.
Teisėjų garbės teismas nusprendė, kad teisėja J. Vėgelienė, duodama sutikimą taikyti Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje neįvardytą procesinę prievartos priemonę, susijusią su informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu, teisėjos Neringos Venckienės imuniteto nepažeidė ir nepadarė nei pareiginio, nei teisėjo etikos pažeidimo.
Teisėjų garbės teismas pirmadienį pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog iš telekomunikacijų operatorių reikalauti duomenys būtų susiję su N.Venckienės, kaip teisėjos, profesine veikla, nagrinėtomis bylomis ar jos visuomeniniu teisiniu statusu, kad šie duomenys galėjo daryti įtaką teisėjos nepriklausomumui ir būtų buvę renkami šiuo tikslu.
Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad teisėjų imunitetas nėra absoliutus, jis turi būti siejamas tik su teisėjų nepriklausomumo užtikrinimu jiems einant savo pareigas. Nei Konstitucijos, nei Teismų įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatose nėra įstatyminio draudimo ikiteisminį tyrimą atliekančiam prokurorui gauti ir susipažinti su kitų subjektų turima apie teisėją informacija, kuri reikalinga kito asmens (ne teisėjo) galbūt padarytai nusikalstamai veikai tirti, t. y. taikyti Baudžiamojo proceso kodekso 155 straipsnio 1 dalyje nurodytą procesinę prievartos priemonę, nepradėjus tyrimo (operatyvinio ar ikiteisminio) dėl teisėjo.
Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.
