Europos Komisija (EK) pateikė pasiūlymą dėl galimybės 2009 m. Baltijos jūroje žvejoti tam tikrų rūšių žuvis. Pasiūlymas remiasi mokslinėmis rekomendacijomis, kuriose teigiama, kad 2009 m. reikėtų mažiau gaudyti daugelio rūšių Baltijos jūros žuvų. Tai ypač taikytina vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ir silkių ištekliams.
Siekiant, kad šių rūšių žuvų nebemažėtų, EK siūlo vakarinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybą sumažinti 15 proc., o vakarinės dalies silkių žvejybą – 63 proc. Tačiau Komisija siūlo rytinės Baltijos dalies menkių išteklių ES kvotą padidinti 15 proc., nes šios rūšies žuvų išteklių padėtis pastaraisiais metais pagerėjo. Toks padidinimas atitiktų ilgalaikį Baltijos jūros menkių išteklių atkūrimo planą. Šis pasiūlymas dėl žvejybos galimybių bus aptartas Žuvininkystės taryboje spalio mėnesį.
Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Joe Borgas pažymėjo: "Kai pernai buvo sudarytas Baltijos jūros menkių išteklių atkūrimo planas, mokslininkai perspėjo, kad rytinės dalies menkių ištekliams gresia išnykimas. Taikydami šį planą, situaciją sugebėjome pakreipti kita linkme, ir menkių ištekliai vėl pradeda didėti. Tai teikia didelių vilčių. Todėl kviečiu ministrus laikytis tokios pačios drausmės ir ilgalaikės vizijos dėl kitų Baltijos jūros žuvų išteklių ir patvirtinti mūsų įsipareigojimus darnios žuvininkystės principus taikyti ne tik atskiriems, bet visiems žuvų ištekliams.“
EK pasiūlymas pagrįstas naujausiomis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijomis, Komisijos Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) nuomone ir suinteresuotųjų šalių, visų pirma Baltijos jūros regioninės patariamosios tarybos, indėliu.
Menkių ištekliai
Komisija siūlo 15 proc., t. y. nuo 38 765 iki 44 580 tonų, padidinti ES tenkančią rytinės Baltijos jūros dalies menkių kvotą ir 15 proc. - nuo 19 221 iki 16 337 t - sumažinti vakarinės Baltijos jūros dalies menkių bendrą leidžiamą sugauti kiekį (BLSK). Rytinės Baltijos dalies menkių ištekliai padidėjo dėl kelių stiprių metų klasių bei dėl pagerėjusio išteklių atkūrimo plano taikymo. Atsargiai didinant BLSK per ateinančius keletą metų ir gerinant kontrolę bei reikalavimų laikymosi atitiktį, šios žuvininkystės pagrindai turėtų sustiprėti biologiškai ir ekonomiškai.
Kita vertus, vakarinės dalies ištekliuose buvo keturios blogos metų klasės iš eilės. Todėl reikės tiesiogiai taikyti išteklių vadybos planą – tai būtų būtina priemonė, kurią privalu įgyvendinti, kad šios rūšies būklė nepablogėtų. Abu BLSK pasiūlymai dera su ilgalaikio plano nuostatomis kasmet 10 proc. sumažinti išžvejojamą žuvų populiacijos dalį; kartu atsižvelgiama į įsipareigojimą užtikrinti, kad metiniai BLSK pokyčiai nebūtų didesni nei 15 proc.
Be to, siūloma ir įvairių kitų techninių priemonių, taikytinų menkių žvejybos rajonams ir suderintų su ilgalaikiu planu. Be kita ko, siūloma, mažinant BLSK 10 proc., sumažinti ir žvejybą tam tikrais žvejybos įrankiais.
Silkės
Priešingai nei prieš keletą metų, pelaginių žuvų ištekliams šiemet įtakos turėjo nedideli prieaugio rodikliai, todėl Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba pasiūlė atsargumo priemonę – sumažinti BLSK, visų pirma vakarinės dalies silkių išteklių, kurie po 2008 m. BLSK vis dar mažėja, nes BLSK buvo nustatytas daug didesnis, nei patarė mokslininkai. Šie ištekliai valdomi kartu su Šiaurės jūros silkių ištekliais, su kuriais jie yra sumišę ir kurių prieaugis yra nepakankamas. Todėl svarbu priimti bendrą šių dviejų išteklių vadybos strategiją.
Dėl šios priežasties EK siūlo 63 proc., t. y. nuo 44 550 iki 16 400 t, sumažinti vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių BLSK. Centrinės dalies silkių išteklių sužvejojamą kiekį siūloma sumažinti 6 proc., t. y. nuo 152 630 tonų iki 143 609 t, atsižvelgiant į šių silkių ir Rygos įlankos silkių išteklių maišymąsi. Komisija, remdamasi Baltijos jūros regioninės patariamosios tarybos (RAC) patarimu, siūlo šprotų sužvejojamą kiekį sumažinti 15 proc., t. y. nuo 454 492 iki 386 318 t.
Lašišos
Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba vis dar yra susirūpinusi dėl Suomijos įlankos lašišų išteklių situacijos ir mažėjančių jų jauniklių išlikimo rodiklių pagrindiniame baseine ir Botnijos įlankoje. Todėl Komisija siūlo abu lašišų BLSK sumažinti 15 proc. ir ateityje siūlys tolesnius veiksmus, kurie bus šiuo metu rengiamo lašišų išteklių valdymo plano dalis.
