Užsienio reikalų ministerija (URM) pagal finansines išgales atsižvelgs į Valstybės kontrolės atlikto valstybės audito rekomendacijas tobulinti konsulinių pareigūnų mokymo programas, tačiau mažinant konsulinių darbuotojų skaičių, žmogiškųjų išteklių paskirstymo ambasadose ir konsulatuose galimybės yra ribotos.
URM turėtų gerinti konsulinių darbuotojų mokymo programas, daugiau dėmesio skirti praktiniams įgūdžiams formuoti, sunorminti užsienio kalbų mokėjimo vertinimus, tobulinti kitas konsulinio darbo organizavimo sritis. Tokias išvadas padarė Valstybės kontrolė, atlikusi auditą "Užsienio reikalų ministerijos veikla, organizuojant konsulinių funkcijų vykdymą".
"Valstybės kontrolės konstatuota konsulinių pareigūnų darbo krūvių disproporcija susidarė todėl, kad jų darbų apimtys didėjo, o URM skiriamos biudžeto lėšos ženkliai sumažėjo", - URM pranešime spaudai cituojamas ministerijos kancleris Kęstutis Jankauskas.
Pastaruoju metu diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose išaugo ne tik vizų išdavimas - priimti Lietuvos teisės aktų pakeitimai suteikė konsuliniams pareigūnams daugiau atsakomybės.
Pasak URM pranešimo, žymiai didėjo Lietuvos piliečiams teikiamų konsulinių paslaugų apimtys. Pavyzdžiui, 2008 m. Lietuvos ambasadoje Airijoje išduoti 933 pasai, per 11 praėjusių metų mėnesių - jau net 1726, Lietuvos konsulate Valensijoje - atitinkamai 399 ir 889.
Šių metų URM biudžetas yra 186 mln. litų - 9,5 proc. mažesnis negu 2009 metais ir 32 proc. mažesnis negu 2008 metais.
"Todėl sunkmečio sąlygomis nėra galimybių proporcingai didinti diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojų skaičiaus atsižvelgiant į konsulinių paslaugų paklausos augimą. 2009 metais mažinant etatus atstovybėse buvo atsižvelgta į konsulinių pareigūnų darbo krūvį, todėl jų etatai buvo paliesti mažiausiai", - teigia URM.
Anot ministerijos pranešimo, konsulinis mokestis už vizas, surenkamas Lietuvos atstovybėse Rytuose, yra svarbus įplaukų į valstybės biudžetą šaltinis. Greitos, kokybiškos ir lengvai prieinamos konsulinės paslaugos Lietuvos piliečiams yra vienas iš pagrindinių Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklos prioritetų.
Dirbti į ambasadas ir konsulatus išvykstančiųjų konsulinių pareigūnų mokymo programos yra kasmet stiprinamos, į jas bus įtraukiama daugiau konsulinių pareigūnų praktinių įgūdžių formavimo elementų. Taip pat bus rengiami šiuo metu dirbančių konsulų mokymai.
Konsulinių pareigūnų mokymo programų trukmė nuo 64 akademinių valandų 2008 metais išaugo iki 72 akademinių valandų 2009 metais. Papildomi darbo su biometriniais duomenimis mokymai pernai truko 16 akademinių valandų.
Ministro Pirmininko sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė jau pateikė pasiūlymus Vyriausybei dėl Lietuvos piliečiams teikiamų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę ir Lietuvos institucijų bendradarbiavimo pagerinimo. Numatytos priemonės bus šiemet pradėtos įgyvendinti, darbus pabaigti planuojama iki kitų metų pabaigos.
URM iniciatyva jau sumažinti reikalavimai teikiant dokumentus dėl paso išdavimo, sprendžiant pilietybės klausimus ir vykdant civilinės būklės aktų apskaitą. Diplomatinės ir konsulinės įstaigos užsienyje jau gali atlikti gyvenamosios vietos deklaravimą, Lietuvos Respublikos piliečių santuokos užsienyje įregistravimą.
URM skelbia, kad stengsis atsižvelgti į Valstybės kontrolės audite išsakytas rekomendacijas dėl ministerijos darbuotojų, nereguliariai vykstančių įteikti supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentus tranzitiniuose traukiniuose, darbo organizavimo ir apskaitos. Ši schema leidžia sunkmečio sąlygomis maksimaliai taupyti lėšas, kitaip reikėtų priimti papildomų darbuotojų.
Ministerija pritaria Valstybės kontrolės rekomendacijai, kad priimant darbuotojus į diplomatinę tarnybą, jų užsienio kalbų mokėjimas turi būti vertinamas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinta bendra Bendrijos sistema ("Europasas"). Visi ligšioliniai konkursai į diplomatinę tarnybą vyko iki šios sistemos įtvirtinimo Lietuvos valstybės tarnyboje 2007 metais.
