Verslo skaidrumas Lietuvoje vertinamas vos 5,5 balo iš 10 galimų. Šiais metais pagal korupcijos suvokimo indeksą Lietuva pakilo dviem pozicijom aukščiau nei pernai ir užėmė 48 vietą iš 176 pasaulio šalių.
Problema – matoma
Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas pasakojo, kad nepaisant viešai išsakytos kritikos, galima įžvelgti ir tam tikrų teigiamų poslinkių sprendžiant korupcijos problemas. „Šiuo metu vyksta dialogas su politikais. Galima pasidžiaugti, kad per kelerius metus pagaliau pavyko pasiekti to, jog korupcijos problema apskritai būtų matoma. Nebėra užmerkiamos akys prieš akivaizdžiai matomas problemas“, – teigė A. Akstinas.
Anot jo, skandalas muitinės sistemoje tik įrodė, kad korupcija Lietuvoje klesti: „Sprendžiant šias problemas yra būtina ieškoti ir diegti modernias technologijas. Reikia mažinti žmogiškojo faktoriaus svarbą. Tada sutrumpėtų įvairių paslaugų vykdymo laikas bei sumažėtų manipuliacijų galimybė. Modernios technologijos padėtų išvalyti sistemą nuo nusikalsti linkusių darbuotojų arba bent jau sumažintų pačias korupcijos apimtis.“
Jaučia spaudimą
Asociacijos „Investors Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pasakojo, kad vienas verslininkas prisipažino, kad kolegos iš jo šaiposi, kai jis prisipažįsta sąžiningai mokąs atlyginimus savo darbuotojams: „Tokia situacija nėra normali, todėl būtina keisti verslininkų požiūrį.“
Tyrimų kompanijos SIC projektų vadovė Edita Jurkienė pridūrė, kad apie klestinčią korupciją atviravo atstovai tų įmonių, kurios elgiasi sąžiningai ir nebijo to deklaruoti:
„Tačiau tenka pripažinti, kad iki šiol atsiranda verslo subjektų, kurie palankių sprendimų sulaukia dėl įtakingų pažinčių. Deklaruodamas skaidrų verslą esi nustumiamas į užribį, tačiau taip neturėtų būti. Tiek valdžios, tiek visuomenės atstovai turi aiškiai pasakyti, kad yra prieš korupciją. Tik tada pavyktų pasiekti apčiuopiamų rezultatų.“
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pasakojo, kad pirmiausia būtina keisti Lietuvoje įsitvirtinusį mentalitetą, jog viskas įmanoma tik duodant kyšį arba vengiant mokėti mokesčius.
„17 proc. Lietuvos verslininkų pripažįsta, kad bent kartą per metus yra davę kyšį atitinkamoms institucijoms, jog būtų priimtas jiems palankus sprendimas arba pavyktų išvengti baudžiamosios arba administracinės grėsmių. Tik pakeitę požiūrį, galime tikėti poslinkio į priekį. Kol korupcija bus toleruojama įvairiose grandyse, tol įveikti jos niekaip nepavyks“, – teigė S. Muravjovas.
