Šimtmečius veikiančios bendrovės neatsilaiko prieš jaunesnius konkurentus ir daro tą pačią klaidą. Kokią?
Pastaruoju metu stebime keistą tendenciją: nuo daugiau nei šimtą metų gyvuojančių bendrovių nusisuka sėkmė. Nusisuka taip toli, kad kai kurioms tenka eiti bankroto keliu, o kitos bando kapanotis iš duobės prisitaikydamos prie naujų rinkos realijų. Jei pažvelgtume į jų istoriją, pamatytume, kad tam tikru momentu visos padarė tą pačią klaidą: arogantiškai tikėjo savo produktais ir rėmėsi jų sėkme praeityje. O kiti rinkos dalyviai nesnaudė ir per inovacijas veteranams skaudžiai smogė atgal.
Blėstantis momentas
Daugiau nei 130 metų siekiančiai „Kodak“ istorijai gresia pavojus. Bendrovė, vienu metu turėjusi monopolį fotoaparatų ir jų priedų rinkoje, padarė esminę klaidą – pavėlavo įšokti į skaitmeninių fotoaparatų traukinį.
„Kodak“ sugalvotas žodžių junginys „Kodak momentas“ (angl. „Kodak moment“) įsiliejo į kasdienę žmonių kalbą ir reiškė neprofesionalią nuotrauką, kurioje užfiksuota brangi akimirka. „Kodak“ rinkai pristatė pigius juostinius fotoaparatus, kurie leido be didelio galvos skausmo ir sugebėjimų fiksuoti vaizdus aplinkui. Didžiąją pelno dalį bendrovė krovėsi ne iš fotoaparatų pardavimo, bet iš jų priedų – fotojuostų, popieriaus ir chemikalų nuotraukoms ryškinti. Strategija pasiteisino: 1976 metais tarp JAV parduotų fotoaparatų ir fotojuostų „Kodak“ produktai sudarė atitinkamai 85 ir 90 procentų.
Likus metams iki šių rezultatų paskelbimo bendrovės tyrimų laboratorijoje inžinierius Stevenas Sassonas sukonstravo pirmąjį pasaulyje skaitmeninį fotoaparatą. Ironiška, tačiau šis išradimas yra bene pagrindinė priežastis, kodėl praėjusį mėnesį „Kodak“ buvo priversta kreiptis į JAV institucijas dėl bankroto bylos kėlimo. Kol pasaulis mažais žingsniais žengė į skaitmeninį pasaulį, „Kodak“ nenorėjo pjauti šakos, ant kurios laikėsi visa bendrovė – fotojuostelių ir juostinių fotoaparatų gamybos ir pardavimo. Tačiau šaką nupjovė kiti, save siejantys su skaitmeniniu pasauliu ir paveikslėliais, o ne su išspausdintomis nuotraukomis, kurios bene šimtmetį „Kodak“ krovė turtus.
Bendrovė tik 1996 metais pristatė nedidelių skaitmeninių fotoaparatų liniją. Bene rimčiausias bandymas įžengti į skaitmeninį pasaulį buvo 2001 metais su prekių ženklu „Easyshare“, tačiau tuo metu rinka jau buvo perpildyta konkurentų gaminiais. Praėjus dar vieniems metams bendrovė pradėjo mažinti fotojuostelių gamybą ir pateikusi bankroto prašymą paskelbė, kad laikui bėgant atsisakys fotoaparatų gamybos. Tačiau „Kodak“ vadovai bendrovės dar nelaidoja. Jie tikina, kad yra stipriai įsitvirtinę Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, nuo šiol orientuosis į spausdinimo verslą ir restruktūrizavę verslą 2013 metais grįš į rinką dar stipresni nei iki šiol.
Deganti platforma
Panašus likimas ištiko ir „Nokia“. Bendrovė taip pat gyvuoja daugiau nei 130 metų, tačiau jai taip pat koją pakišo arogancija ir nenoras taikytis prie naujų rinkos sąlygų. „Nokia“ per ilgus veiklos metus gamino elektrą, padangas, batus, kabelius, buitinę techniką, įrangą kariuomenei, tačiau galiausiai praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje nusprendė koncentruotis į telekomunikacijų sektorių. Tai ji darė sėkmingai.
„Nokia“ itin daug prisidėjo, kad atsirastų GSM tinklas, 1992 metais sukūrė pirmąjį GSM mobilųjį telefoną. Telefonus gaminti suomiams sekėsi gerai. Taip gerai, kad praėjusių metų pabaigoje konkurentai vis dar jų negalėjo pasivyti – „Nokia“ vis dar gamino daugiausia telefonų pasaulyje. Tačiau tai tėra praeities įdirbio vaisius.
Pasirodžius pirmajam „iPhone“ telefonui reikalai bendrovės būstinėje pradėjo prastėti. Iki tol „Nokia“ valdė per 50 proc. išmaniųjų telefonų rinkos, tačiau praėjusių metų trečiąjį ketvirtį, IDC duomenimis, jos rinkos dalis tesiekė 14,2 procento. „Nokia“ darbuotojai kalbėjo, kad pasirodžius „iPhone“, bendrovės viduje iš jo buvo juokiamasi ir nelaikoma rimtu konkurentu.
Arogancija ir prisirišimas prie pasenusios operacinės sistemos bendrovę „Symbian“ nuvedė ant „degančios platformos“. Taip vaizdžiai padėtį įmonėje pernai apibūdino naujai paskirtas vadovas Stephenas Elopas. Pasikeitus vadovybei bendrovėje pradėtos permainos: iki šiandien darbo neteko apie 30 tūkst. žmonių, buvo sukirsta rankomis su „Microsoft“, o didžioji dalis gamybos perkelta į Aziją. Praėjus metams, praėjusią savaitę, S. Elopas konstatavo, kad platforma jau nebedega. Tačiau naujiesiems „Nokia“ telefonams sunkiai sekasi įsitvirtinti rinkoje, o bendrovės akcijų kaina per metus sumažėjo beveik 50 procentų.
Panašioje padėtyje šiandien yra ir kitas mobiliųjų telefonų gamintojas „Research in Motion“ (RIM). Tiesa, ši bendrovė negali pasigirti šimtamete patirtimi, tačiau padarė tą pačią klaidą, kaip ir „Nokia“. Sukūrusi sėkmingą verslo telefoną „BlackBerry“ bendrovė užmigo ant laurų ir kasmet rinkai pristatydavo beveik identiškus modelius su senstančia operacine sistema, kol konkurentai žygiavo į priekį. Šiandien bendrovė bando gelbėti padėtį įsiliedama į planšetinių kompiuterių rinką, tačiau rinkos RIM nebetiki – per metus jos akcijos atpigo beveik 80 procentų.
„Mario“ įkaitai
Ne geriausius laikus išgyvena ir žaidimų bei jų kompiuterių kūrėja „Nintendo“. Japonų bendrovė, pasauliui pristačiusi „Mario“, taip pat gyvuoja daugiau nei 100 metų. Iš pradžių japonai užsiėmė kortų gamyba, vėliau žengė į taksi, viešbučių, maisto verslą. Nepavykus įsitvirtinti šiose rinkose „Nintendo“ pasuko į kompiuterinių žaidimų verslą ir aštuntajame dešimtmetyje greta savo žaidimų kompiuterių pristatė iki šiol pagal pardavimą pirmaujantį žaidimą „Super Mario Bros“. Vėliau bendrovė turėjo sunkių ir lengvų etapų, ypač sėkminga buvo praėjusio dešimtmečio antroji pusė: „Nintendo“ pelnas augo stulbinamai, tačiau praėjusiais metais pardavimas staiga smuko, nuostoliai kelias dešimtis kartų viršijo analitikų prognozes, o akcijų kaina per metus nukrito daugiau nei 50 procentų.
Kas atsitiko? „Nintendo“ padarė tą pačią klaidą, kaip ir „Kodak“, „Nokia“ ar RIM – rėmėsi praeities sėkme. Bendrovė šiandien veikėjams nepasiūlo naujų populiarų žaidimų, o tęsia praeityje sėkmingas franšizes – tai jiems trukdo prisitaikyti prie naujų rinkos modelių. Be to, konkurentus prieš keletą metų aplenkęs žaidimų kompiuteris „Wii“ tebuvo trumpalaikė sėkmė – kaip ir paspirtukai, žaidimai „Tamagochi“, kurie vaikams trumpai tebuvo įdomūs. Koją pakišo ir „iPhone“ – nemaža dalis žaidėjų mieliau žaidžia „Angry Birds“, nei kišenėje nešiojasi dar vieną žaidimų kompiuterį. Padėtį bendrovė ketina taisyti metų pabaigoje pasirodysiančia atnaujinta žaidimų kompiuterio „Wii U“ versija, kuriai teks atlaikyti „Microsoft“ kuriamo priedo „Kinect“ konkurenciją.
Faktai: seniausios bendrovės
2009 m. tyrimų bendrovė „Tokyo Shoko Research“ išanalizavo beveik 2 mln. bendrovių savo duomenų bazėse ir paskelbė, kad daugiau nei 21 tūkst. jų buvo įkurtos prieš daugiau nei 100 metų.
Pietų Korėjos centrinis bankas atliko kitą tyrimą ir nustatė, kad Japonijoje yra per 3 tūkst. bendrovių, įkurtų seniau nei prieš 200 metų, ir 7, kurioms daugiau nei 1 tūkst. metų.
Beveik 90 proc. bendrovių, kurių istorija perkopia 100 metų, įdarbina daugiau nei 300 darbuotojų.
