Remiantis naujausio „Nielsen“ skaitmeninės aplinkos tyrimo duomenimis, net 85% Lietuvos gyventojų sako jau elektroninius prietaisus naudojantys ryšiams su šeima ar draugais palaikyti, 84% juos pasitelkia sąskaitoms apmokėti, 80% – naujienoms gauti, 79% – muzikai klausyti, 76% – bankinėms operacijoms atlikti, 73% – vaizdo programoms žiūrėti, 70% – nuotraukomis ar vaizdo įrašais dalintis.Tyrimas atskleidė, kad technologijų naudojimo sričių sąrašas tik ilgės, o didžiausią potencialą augimui turi sveikatos apsauga, švietimas, mažmeninė prekyba, finansai.
Sveikatos apsauga
Pirmoji iš krypčių, kurioje vartotojai mato daugiausiai galimybių ateityje pritaikyti naujausias technologijas, yra sveikatos apsauga. Lietuvoje ši kryptis yra viena iš populiariausių – 29% Lietuvos respondentų ketina naudotis elektronine įranga dalintis medicinine informacija.
Sveikatos apsaugos srityje naudoti naujausias technologijas sako pasiruošę viso pasaulio vartotojai, o tai ypač patrauklu besivystantiems regionams, kur medicininių paslaugų prieiga kol kas yra palyginus sudėtinga. 60% respondentų Azijos – Ramiojo vandenyno regione, 52% Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, 50% Lotynų Amerikoje, 45% Šiaurės Amerikoje ir 39% respondentų Europoje norėtų naudotis naujausiomis technologijomis būtent dalijantis medicinine informacija.
Švietimas
Dar viena sritis, atskleidusi didžiulį potencialą technologijų panaudojimui ateityje – švietimas. 34% apklaustų Lietuvos vartotojų ketina ateityje naudoti elektroninius prietaisus išsilavinimui įgyti. Mūsų šalyje vyraujančios tendencijos sutampa su pasaulinėmis – išsilavinimui įgyti technologijas mielai pasitelktų pusė pasaulio vartotojų (52%). Labiausiai to norėtų Azijos-Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Amerikos regionų respondentai (57%), o tai mažiausiai aktualu Lotynų Amerikoje (36%), tačiau šis regionas turi didžiausią dalį respondentų, jau naudojančių naujausias technologijas išsilavinimui įgyti.
Mažmeninė prekyba
Viena iš potencialių aktyvesnio elektroninių įrenginių naudojimo krypčių yra mažmeninė prekyba maisto produktais. Lietuvoje net 35% respondentų ketina ateityje pirkti maisto produktus naudodamiesi naujausiomis technologijomis.
Mažiau nei trečdalis pasaulio respondentų (32%) teigia, kad jie šiuo metu jau perka maisto prekes naudodamiesi elektroniniais įrenginiais, tačiau beveik pusė (48%) jų norėtų tai daryti ateityje. Didžiausias noras įsigyti maisto produktus elektroniniu būdu yra regionuose, kurie tai jau daro pakankamai aktyviai (Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose).
54% vartotojų Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, 51% Azijos-Ramiojo vandenyno regione ir 50% Šiaurės Amerikoje yra pasirengę ateityje naudoti elektroninius prietaisus maisto produktams pirkti, kaip ir 4 iš 10 respondentų Lotynų Amerikoje (46%) bei Europoje (40%).
Finansai
Dar viena populiari sritis, kurioje vartotojai mato didelį potencialą naujausių technologijų pritaikymui, yra finansai. Nors pasauliniu mastu ši sritis yra labai populiari, Lietuvoje net 76% respondentų teigia jau išnaudojantys elektroninių įrenginių teikiamas galimybes tvarkyti savo finansus, todėl tik 11% Lietuvos respondentų teigia matantys potencialo elektroninių įrenginių pagalba tai pradėti daryti ateityje.
Tuo tarpu tik nedidelė dalis besivystančių rinkų vartotojų teigia, kad jie šiuo metu naudojasi išmaniaisiais įrenginiais sąskaitoms apmokėti ir atlikti bankiniams atsiskaitymams, tačiau jie išreiškia didžiulį interesą tai daryti ateityje. Daugiau nei 4 iš 10 respondentų Azijos-Ramiojo vandenyno regione (47%), Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose (44%) ir Lotynų Amerikoje (41%) teigia, kad jie yra pasirengę ateityje apmokėti sąskaitas naudojantis elektroniniais prietaisais. Panaši dalis respondentų (46% Azijos-Ramiojo vandenyno regione, 45% Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose ir 36% Lotynų Amerikoje) teigia, kad yra pasirengę elektroniniu būdu tvarkyti savo bankinius reikalus.
Inga Ilkytė yra „ACNielsen Baltics“ direktorė
