Dvidešimt metų Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijai vadovavęs 71 metų Vidas Mažukna nebesulaukė pirmosios pavasario dienos. Sunkiai sirgusio vyro gyvybė užgeso kovo 1-osios naktį ligoninėje.
Netektis šeimai ir visuomenei
Jo žmona Regina Mažuknienė, ketvirtadienį budėjusi prie vyro, nakvoti namo grįžo skaudama širdimi. Ji matė, kad jos žmogus gęsta. Tačiau ir ji, ir ligonio vaikai – sūnus Aidas, dukra Lina ir 6 anūkai vylėsi nukelti atsisveikinimo su vyru, tėvu ir seneliu dieną kuo toliau.
Daugiau kaip 20 metų sunkia kraujo liga sirgęs V. Mažukna ne kartą buvo atsidūręs ant mirties slenksčio, bet nepataisomas optimistas kiekvieną kartą pakildavo tarsi feniksas iš pelenų ir vėl kibdavo į savo mėgstamą organizacinę veiklą Tautodailininkų sąjungoje.
V. Mažuknos buvo pilna visur – jis rengdavo įvairius tautodailininkų susibūrimus, parodas, rūpinosi bendrijos ūkiniais reikalais. Netgi paskutiniu metu, jau smarkiai pasiligojęs, važinėjo po mokyklas, vaikams pasakodamas apie tautodailę.
„Kas nemoka dirbti, tas vadovauja“,– šią auksinę frazę iš humoro jausmo nestokojusio Vido ne kartą yra girdėję jo šeima ir draugai. Tačiau iš tiesų V. Mažukna gebėjo ne tik vadovauti, bet ir dirbti. Auksines rankas turėjęs liaudies meistras yra išdrožęs šimtus medžio skulptūrų, sukūręs galybę smulkesnių drožinių. Pagrindinis jo kūrinių motyvas buvo žvejai ir žuvys. V. Mažukna visą gyvenimą buvo užkietėjęs žvejys, ypač jį žavėjo povandeninis pasaulis. Vyras nardė, užsiėmė povandenine žūkle.
Vanduo buvo jo stichija. Kai kurie bičiuliai jį juokais vadindavo vandenų gyventoju.
Žmones tautodailininkas patraukdavo šiltumu, paprastumu ir neįžeidžiančiu tiesumu.
V. Mažuknai draugai ir bičiuliai dažnai aukodavo kraujo, kurio jam reikėdavo dažniems perpylimams.
„Aš nepažinojau kito tokio nuostabaus žmogaus kaip Vidas“,– vakar „Sekundei“ sakė tapytoja Vida Dailidėnienė.
Menininkę žinia apie bičiulio mirtį pasiekė Kaziuko mugėje, Vilniuje. Moteris sakė vis dar negalinti suvokti, kad Vido nebėra.
Po traumos smarkiai pašlijo sveikata
63 metų R. Mažuknienė pasakojo, kad maždaug prieš 21 metus jos vyrui diagnozuota kraujo liga nebuvo onkologinė. Paprastai kalbant, vyrui tirštėdavo kraujas ir kartkartėmis medikams tekdavo jį skystinti perpylimais arba medikamentais, kad ligonio neištiktų infarktas ar insultas. Beje, pastarojo jis vis dėlto neišvengė. Tačiau patyręs insultą ir iškentęs sudėtingą operaciją pasveiko ir grįžo į aktyvų gyvenimą.
Pasak R. Mažuknienės, praėjusių metų lapkritį vyras susilaužė ranką. Netrukus jis pradėjo jaustis vis prasčiau ir prasčiau. Šeimą išgąsdino itin prasti Vido kraujo tyrimai, tačiau jis pats tik mojo ranka, esą ne pirmas kartas – išsikapstysiu. Optimizmo menininkas neprarado ir tuomet, kai medikai paskyrė chemoterapiją, kurią jis sunkiai ištvėrė. Niekada nemėgęs kalbėti apie ligas, sveikata nesiskundęs vyras šių metų sausį dar važinėjo po mokyklas ir skaitė paskaitas apie tautodailę.
Tiesa, į rimtas paskaitas tai nebuvo labai panašu,V. Mažukna su vaikais bendravo jam būdingu stiliumi – paprastai, įdomiai, šmaikščiai. Pastarąjį mėnesį jį jėgos buvo apleidusios. Vyras gulėjo ligoninėje, o gydytojai skėsčiojo rankomis – jie niekuo nebegalėjo jam padėti.
Mokėjo džiaugtis gyvenimu
Su V. Mažukna santuokoje 31 metus išgyvenusios ponios Reginos atmintyje vyras išliks kaip nepataisomas linksmuolis.
„Niūrą dieną pažiūrėjusi pro langą aš atsidusdavau: „ir vėl lyja“ , o jis: „kaip gražiai lyja“. Vidas mokėjo džiaugtis gyvenimu, jį pradžiugindavo mažos smulkmenos, į kurias mes tiesiog nekreipiam dėmesio“, – pasakojo moteris.
Pasak R. Mažuknienės, ji ir jos vyras buvo labai skirtingi, tačiau skirtingas temperamentas ir charakterio būdas jiems nesutrukdė darnoje nugyventi ilgus metus.
Ponia Regina yra trečioji tautodailininko žmona. Kai jie susipažino, V. Mažukna buvo našlys, augino mažą dukrelę.
Sukūrę šeimą jie susilaukė sūnaus Aido.
R. Mažuknienė džiaugiasi, kad su vyro dukra iš ankstesnės santuokos iki šiol išsaugojo artimus santykius. „Kartu visiems mums lengviau pakelti Vido netektį“,– kalbėjo našlė.
Mirusiojo artimuosius guodžia mintis, kad jis nugyveno prasmingą gyvenimą, darė tai, kas buvo miela jo širdžiai, paliko pėdsaką žmonių atmintyje gerais darbais.
V.Mažuknos valia šeima kremuos jo palaikus.
Inga SMALSKIENĖ
