Nešini plakatu „Didžiuojasi, jog esu lietuvis“, trispalvėmis bei istorinėmis Lietuvos vėliavomis eitynių dalyviai žygiavo nuo Katedros aikštės link Nepriklausomybės aikštės. Jų gretose ėjo keletas Seimo narių, signatarų, kelių baikerių klubų nariai. Šiaulietis nacionalistas Mindaugas Gervaldas (Murza) su bendražygiais nešė savo vėliavas, minioje taip pat buvo matyti plakatas „Sveikas protas įspėja: aklas pasitikėjimas EU – pavojingas mūsų gyvybei“.
Eidama Gedimino prospektu minia dažniausiai skandavo „Lietuva – lietuviams“, tuo metu ją šaligatviu lydėję keli žmonės vis pridėdavo „Ir kitiems“ arba „Lietuva – visiems!“. Be šūkių „Lietuva!“, skambėjo ir šūkiai „Ukraina!“, „Lietuva – Lietuvos vaikams. Ne Rytams, ne Vakarams“.
Vienas iš Tautininkų sąjungos vadovų Julius Panka teigė, kad jų tradicinis šūkis dabar tapo itin aktualus.
„Šis šūkis, ypač šiais metais, yra labai aktualus ir įgauna visai kitą prasmę. Mums visą laiką sakydavo, kodėl jūs sakote „Lietuva – lietuviams“, kam ji daugiau gali priklausyti, ir šaipydavosi iš mūsų. O darba tie, kurie šaiposi, jau užtilo. Kodėl jie užtilo? Nes jau daugiau kaip metai Ukrainoje liejasi kraujas, ir šūkis „Ukraina – ukrainiečiams“ jau niekam nebeatrodo pasenęs, neaktualus. Mes matome, kad tas šūkis ypač reikalingas Ukrainai. Taip pat mes pamatėme, kad šiais metais alkanų dykaduonių gaujos veržiasi per Europos sienas, vykdomas naujas tautų kraustymasis. (...) Mes kovosime ir nepasiduoseime, kad ir po šimto metų mūsų proanūkiai šauktų: „Lietuva – lietuviams!“ – kalbėjo J.Panka.
Viešąją tvarką per eitynes užtikrino gausios sostinės policijos pajėgos. Už girto pasirodymą viešojoje vietoje sulaikytas ir į Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą pristatytas vienas asmuo.
Katedros aikštėje, tautininkų eitynių pradžios vietoje, jų tolerancijos lygį matavo žydų tautybės vilnietis Danielius Lupshitzas. Jis, renkantis eitynių dalyviams, prie Gedimino paminklo stoviniavo apsigobęs Izraelio vėliava.
„Aš žiūriu į tas eitynes, nedalyvauju jose, aš dalyvavau kitose eitynėse. Kaip nuostabu, kad nebegyvename ruso-nacių sąjungoje, o gyvename nuostabioje nepriklausomoje demokratinėje Lietuvoje. Šiandien mano šventė, aš pasipuošęs šiandien“, – BNS sakė D.Lupshitzas, paklaustas, ką jis veikia nacionalistiniame renginyje.
Vyras tvirtino, kad nepriklausomoje Lietuvoje jaučiasi saugiai, nors neigiamų reakcijų, keiksmažodžių iš nepažįstamų žmonių sulaukia neretai.
„Visokios reakcijos buvo ir keiksmažodžių visada yra, net kai einu Pilies gatve be vėliavos. Vakar mane vadino žydų, bet aš nieko negaliu padaryti, aš esu žydas“, – sakė jis.
Vilniaus miesto savivaldybė Tautinio jaunimo sąjungai buvo davusi leidimą organizuoti eitynes, kuriose galėjo dalyvaut iki 10 tūkst. asmenų.
Dėl šių eitynių nerimą buvo išsakiusi Lietuvos žydų bendruomenė. Ji prieš kelias dienas išplatino pareiškimą, kuriame rekomendavo Vyriausybei ir Vilniaus bei Kauno miestų savivaldybėms imtis priemonių, kad nepriklausomybės atkūrimo šventė nebūtų lydima „neonacistinių skanduočių, eitynių ar kitų panašaus pobūdžio ženklų bei renginių“.
Pareiškime tvirtinta, kad pernai per tautininkų organizuotas eitynes naudota „fašistinė ir rasistinė simbolika, segregacines idėjas atspindinčios skanduotės“.
J.Panka tokius teiginius pavadino šmeižtu. Pasak jo, žydai lietuvių gretose prieš beveik šimtmetį kovojo Nepriklausomybės kovų metu, o tarpukario Lietuvoje buvo sėkmingai integravęsi į Lietuvos visuomenę.
Penktadienio vidurdienį Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos bei orkestro vedamas šventinis paradas jau vyko nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės. Jose dalyvavo apie 3 tūkst. žmonių, jokie šūkiai nebuvo skanduojami.
Vytauto Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba, vėliau pavadinta Atkuriamuoju Seimu, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą priėmė 1990 metų kovo 11-osios vakarą. Taip prieš ketvirtį amžiaus Lietuva tapo pirmąja sovietine respublika, atsiskyrusia nuo Maskvos. Šis žingsnis svariai prisidėjo prie Sovietų Sąjungos ir visos komunistinės sistemos žlugimo.
