„Tai parodomasis vertimasis per galvą, siekis žūtbūt įsiteikti Briuseliui, perteklinė ir nereikalinga iniciatyva“, – sako Lietuvos tautininkų sąjungos lyderis Gintaras Songaila, komentuodamas Politinių partijų įstatymo pataisas, kurias trečiadienį įregistravo Seimo vicepirmininkas, Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys.
Siekis įteisinti galimybę Europos Sąjungos (ES) piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, dalyvauti šalies politinių partijų veikloje, anot G. Songailos, yra ne tiek grėsmė, kiek įrodymas, kad „kai kuriems politikams nėra Lietuvos širdyje“.
Projekto rengimą, kaip teigiama jo autoriaus V. Gapšio aiškinamajame rašte, paskatino Europos Komisijos Lietuvai dar gegužę išsiųstas pranešimas dėl galimo pažeidimo, kad steigti partijas ir būti jų nariais gali tik šalies piliečiai. Buvo klausiama, ar toks reguliavimas nesikerta su Bendrijos teisėje įtvirtintomis nuostatomis, kurios ES piliečiams leidžia kandidatuoti Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimuose. Tautininkų vadovas G. Songaila su tuo nesutinka. „Nėra jokio ES teisės akto, kuris tai įpareigotų. Kaip diskriminaciją galbūt paskui bus mėginama interpretuoti keistą situaciją, kai žmogus galės būti partijos narys, bet negalės balotiruotis“, – spėjo jis.
Anot G. Songailos, galimybė ne Lietuvos piliečiams daryti įtaką šalies politiniam procesui buvo ir anksčiau, Mat nuolat gyvendami ES piliečiai galėjo dalyvauti savivaldos rinkimuose. „Grėsmė visada buvo. Dabar ji tik stiprėja“, – sakė jis portalui balsas.lt ir pridūrė, kad taip pilamas vanduo ant malūno sparnų, siekiančių iš ES padaryti valstybę.
G. Songaila neatmetė galimybės, kad šios pataisos gali būti naudingos Lenkijos, kurią jis apibūdina kaip nedraugiškai besielgiančią kaimynę, jėgoms, norinčioms paremti Lietuvos lenkų rinkimų akciją. Jis reiškė nuostabą, kad Lietuva nekritiškai perima didesnių ES šalių patirtį. Ta proga balsas.lt primena, jog Estija įteisino tokią galimybę dar 2006 metais.
Liberalų Sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, priminęs, kad ten nacionalinių interesų išdavystės nebuvo, teigia: „Kadangi yra aiškiai apibrėžtos ribos – ES piliečiai – kokios nors galimybės sukurti prorusiškas jėgas – eliminuotos. Tad grėsmių neįžiūriu. Esant bendroje ES politinėje ir ekonominėje erdvėje tai pakankamai natūralus dalykas. O geriausias imunitetas nuo grėsmių ir išdavysčių – rinkėjai."
******
Pagal pateiktą Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, numatoma, jog partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 metų.
Partijos steigėjai nuo tada, kai ji įregistruojama juridinių asmenų registre, tampa jos nariais. Lietuvos pilietis, taip pat nuolat gyvenantis Lietuvoje kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti tik vienos politinės partijos steigėju ar nariu.
Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris deklaravo gyvenamąją vietą ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų registre.
Partijai įsteigti ir toliau bus būtina, kad ji iš Lietuvos turėtų ne mažiau kaip vieną tūkstantį steigėjų. Šie savo ar savo atstovų suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės. Steigėjas galės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį atstovauti jam politinės partijos steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje).
Pagal galiojančius teisės aktus, Lietuvos Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvoje ES valstybės narės pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatas į Europos Parlamentą kitoje ES valstybėje narėje.
Savivaldybės tarybos nariu Lietuvoje gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų. Rinkimuose dalyvauti gali ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir kitų valstybių piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
