Girtavimą darbo valandomis Vyriausybė siūlo mažinti baudomis geriantiems darbuotojams ir jų darbdaviams. Sprendimą šiuo klausimu turės priimti parlamentarai.
Į kovą su girtavimu kyla ne tik Seimas, nuo Naujųjų metų savo restorane ir kavinėse atsisakysiantis prekybos alkoholiniais gėrimais. Griežtos naujovės laukia visų, kurie darbo valandomis ir joms pasibaigus mėgsta pakilnoti taurelę. Tokiems darbų saugos ir higienos reikalavimus pažeidusiems asmenims Vyriausybė parengė baudų apynasrį. Jo sunkumą pajus ir nedrausmingų linksmuolių darbdaviai. Rytoj Vyriausybė numato svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisas, numatančias šimtines ir net tūkstantines baudas už pasirodymą išgėrus ar apsvaigus nuo narkotikų darbo vietoje ir net darbovietės teritorijoje. Iki šiol už tokius nusižengimus kodeksas jokios atsakomybės nenumatė.
Valstybinės darbo inspekcijos specialistai prognozuoja, kad numatytos sankcijos bus efektyvios maždaug porą metų. Dabar labiau nerimaujama dėl kitos gresiančios nelaimės - ekonominės krizės prislėgti darbingi piliečiai stresą ir sielvartą taurelėje gali pradėti skandinti kur kas aktyviau nei iki šiol.
Nemenkos baudos
ATPK pataisose, kurias parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūloma visus neblaivius, nuo narkotinių ar toksinių medžiagų apsvaigusius darbo vietoje, taip pat įmonės, įstaigos ar organizacijos teritorijoje pasirodžiusius darbuotojus bausti nuo 100 iki 300 litų bauda. Jei darbe mėgstančių pasilinksminti asmenų atliekamas darbas dar ir pavojingas, jų kišenė galėtų palengvėti tūkstančiu litų. Baudos dydis priklausys ir nuo to, ar darbuotojas sutiks pasitikrinti blaivumą bei apsvaigimą, ar atsisakys.
Finansinių nuostolių patirs ir vadovai, jei patys ar jų įgalioti asmenys nepastebės, kas vyksta įmonėje ar organizacijoje. Darbdaviai, kurie nenušalins nuo darbo neblaivaus ar apsvaigusio darbuotojo, galės būti baudžiami nuo 1 iki 3 tūkst. litų bauda.
Tikimasi, kad tokios priemonės padės suvaldyti vis didėjantį girtavimą darbo metu, taip pat bent iš dalies apsaugos žmones nuo nelaimingų atsitikimų, dažniausiai įvykstančių dėl neblaivių asmenų kaltės.
Efektas - dveji metai
Valstybinis darbo inspektorius Mindaugas Pluktas mano, kad kodekso pataisos - teigiamas dalykas mėginant pažaboti girtuoklystę darbo vietose. Tačiau, pasak jo, teoriškai ir praktiškai įrodyta, jog ATPK pakeitimai tėra efektyvūs vienus ar dvejus metus. „Čia kaip su taksi kainomis - kai jos pakyla, kelias savaites niekas nevažinėja, o paskui vėl viskas grįžta į senas vėžes. Todėl baudų tarifus kartkartėmis reikia peržiūrėti“, - LŽ sakė inspektorius.
Pastarojo laikotarpio statistika rodo, kad kasmet darbo vietoje žūsta 37-39 neblaivūs darbuotojai. Šiemet per nelaimingus atsitikimus darbe žuvo 26 išgėrę žmonės. Daugiausia tokių tragiškų atvejų pasitaiko statybose. Čia vidutiniškai iš 15 žuvusiųjų 7 buvo neblaivūs. Statybų sektorių šiuo atžvilgiu vejasi miškininkystė ir žemės ūkis - sritys, kurių darbuotojus dėl neapibrėžtos erdvės sunkiau kontroliuoti.
2008-ųjų balandį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad neblaivių asmenų žūtis darbe turi būti traktuojama kaip draudiminis įvykis.
Todėl darbdaviai, kurių organizacijoje ar įstaigoje įvyko tragiška nelaimė, netrukus „Sodrai“ privalės mokėti kur kas didesnes įmokas. M.Pluktas viliasi, kad tokios griežtos sankcijos skatins ir darbdavius imtis ryžtingesnių prevencinių priemonių.
Stresą mažins alkoholiu
Tikimasi, jog padėtį pagerins ir šiuo metu Ūkio ministerijos rengiamos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos. Jos numato teisę visiems darbdaviams techninėmis priemonėmis - įsigijus alkoholio matuoklį - tikrinti pavaldinių blaivumą. Tokia tvarka dabar galioja transporto įmonėse. Tačiau, anot M.Plukto, ir kiti darbdaviai, kurie rimtai rūpinasi darbų sauga, yra įsigiję alkoholio matuoklius. Tiesa, juos galima naudoti tik tada, kai darbuotojas laisva valia sutinka pasitikrinti.
Paklaustas, kad gal ekonominė krizė skatins žmones labiau branginti darbo vietą ir privers atsisakyti alkoholio, M.Pluktas prisipažino labai norįs tuo tikėti. „Tačiau vilties nedaug. Veikiausiai nemažai žmonių patiriamą stresą mažins būtent alkoholiu“, - sakė inspektorius.
Pareigūno duomenimis, kitų Europos Sąjungos šalių kodeksuose panašių sankcijų darbuotojui už tai, kad pasirodė darbe neblaivus ar apsvaigęs, apskritai nėra. Ten tokius gana retus atvejus itin griežtai stebi draudimo kompanijos. Jos už kiekvieną nusižengimą didina draudimo tarifus.
Paklaustas, ar dažnai darbe įkliūva nuo narkotikų ir kitų toksinių medžiagų apsvaigę asmenys, M.Pluktas teigė per 15 veiklos metų prisimenąs tik vieną tokį atvejį.
Raimonda Ramelienė
