Didžioji Lietuvos gyventojų dalis priversta skaudžiai taupyti. Tačiau krašte yra oazių, kurioms jokios krizės nė motais. Anot „Lietuvos žinių“, viena tokių - Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarija.
V.Adamkaus „prioritetai“.
Taip pavadinta nuoroda oficialiame prezidento tinklalapyje, kuriame be kita ko rašoma: „Europietiškos gerovės pagrindas - klestinti, konkurencinga ir atvira šalies ekonomika. Lietuvos ekonomikos sėkmė priklausys nuo išsilavinusių ir konkuruoti pasirengusių Lietuvos žmonių darbo, efektyviai ir tikslingai panaudojamų biudžeto ir Europos Sąjungos pinigų, mažėjančių mokesčių, atsakingai ir efektyviai dirbančių valdžios įstaigų. Tai užtikrins nuolat didėjančius atlyginimus ir pensijas, žmonių pasitikėjimą savimi bei tikrumą dėl savo ir savo vaikų ateities. (...) Lietuvos žmonių gerovė neatsiejama nuo europietiškos tvarkos įstatymų leidyboje, valstybės valdyme, ekonominėje ir socialinėje sferose. Principingai reikalausiu asmeninės kiekvieno valstybės pareigūno atsakomybės už aplaidumą ir piktnaudžiavimą. Turime užtikrinti, kad už mokesčių mokėtojų pinigus, už Europos Sąjungos lėšas būtų statomos ne vilos ir į jas vedantys keliai, o kuriamos darbo vietos.“
Kaimynės Latvijos vadovui paskelbus apie sprendimą susimažinti atlyginimą ir analogišką žingsnį žengus Lietuvos ministrų kabineto nariams bei kai kuriems parlamentarams, prezidentas Valdas Adamkus jų pavyzdžiu kol kas neseka, nors tokios galimybės ir neatmeta.
Paklausta, ar prezidentas ketina susimažinti atlyginimą, V.Adamkaus atstovė spaudai Rita Grumadaitė atsakė: „Prezidentas yra sakęs, kad esant reikalui neprieštarautų savo atlyginimo mažinimui.“
Susimažintų bent transporto išlaidas
Prezidentūroje yra toks išskirtinis Transporto skyrius (TS), jo svarbiausia užduotis - organizuoti prezidentūros kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų bei užsienio svečių vizitų Lietuvoje aptarnavimą. Iš LŽ turimų dokumentų, o tiksliau, praėjusių metų pabaigoje baigto audito ataskaitos, matyti, kad TS gyvena pakankamai savarankišką ir prabangų gyvenimą.
Pavyzdžiui, kanceliarijos patvirtintose nuostatose rašoma, kad TS, vykdydamas jam pavestus uždavinius, užtikrina, kad tarnybiniai automobiliai operatyviai atvyktų pagal kanceliarijos užsakymus ir „būtų naudojami tik tarnybos reikmėms“. Štai čia ir prasideda visos įdomybės.
Auditorių išvadose rašoma, kad TS nevedama darbuotojų užsakymų registracija, atsakinga už šį darbą dispečerė užsakymų informaciją „užsirašo tik sau“, o ne būtinuose dokumentuose. Tad visiškai natūralu, kad patikrinti, ar prezidentūros kanceliarijos darbuotojai naudojasi tarnybiniais automobiliais tik tarnybiniams reikalams, nėra absoliučiai jokios galimybės. Prezidentūroje jau seniai įsišaknijusi praktika, kai vairuotojai pildydami kelionės lapus nurodo labai aptakius maršrutus - po Vilniaus miestą ar tiesiog po Lietuvos Respubliką. Populiarios kelių dienų „darbinės“ komandiruotės į Nidą ar kitas kurortines šalies vietas. Tik visiškai neaišku, kokių darbo reikalų šiame ir kituose kurortuose vis atranda prezidentūros tarnautojai.
Ne mažiau aptakus ir tokių kelionių laikas.
Pavyzdžiui, vairuotojai kelionių lapuose rašo, kad jų darbo diena prasidėjo 6-7 valandą ryto, o baigėsi 20-22 valandą vakaro. Tačiau vairuotojų kontrolę prieš ir po kelionės turintis vykdyti pareigūnas „pasirašo“ ant šių kelionės lapų jau po oficialių savo darbo valandų. Arba joms dar neprasidėjus. Tarkime, vienas prezidentūros automobilis nuo 7 val. ryto po Vilniaus miestą vežiojo vieną prezidentūros tarnautoją iki 2 val. nakties. Nuvažiavo gerokai per 100 kilometrų, automobilį vairavo vairuotojas, kuris tą dieną pagal vienus dokumentus paprasčiausiai turėjo išeiginę, pagal kitus - dirbo 7 valandas, pagal trečius - valstybės labui triūsė vos ne visą parą.
Pildant ataskaitas neskaičiuojama degalų ekonomija ar trūkumas, degalai nurašomi pagal 1995 metų normas, kurios yra visiškai pasenusios ir neatitinka šių laikų reikalavimų. Prezidentūrai jos tinka.
O į tokias smulkmenas kaip padangų ar akumuliatorių apskaita net nederėtų kreipti dėmesio - atrodytų kaip smulkmeniškas priekabiavimas. Kaip ir tai, kad TS remontuoja ne tik jam priklausančius automobilius.
Prezidentūros kanceliarijos patvirtinta tvarka (?) nurodo, kas ir kada turi teisę naudotis pareigybiniais tarnybiniais lengvaisiais automobiliais. Tačiau toji tvarka nesigilina į smulkmenas - nustatyti ar atskirti, kas, kada ir kokiu konkrečiu tikslu automobiliu naudojosi praktiškai neįmanoma. Formaliai yra nustatyta ir maksimali kiekvienam pareigūnai leistina mėnesinė ridos riba, svyruojanti nuo 3 iki 4 tūkst. kilometrų. Auditoriai toje „tvarkoje“ nesuprato nieko, nes vadinamasis apskaitos žurnalas taip braukytas perbraukytas, kad jame neįmanoma nieko atsekti.
LŽ patikrino
Tai, ko iki galo nesugebėjo suprasti ir patikrinti auditoriai, LŽ savais būdais patikrino jau praėjusių metų vasarą. Tąsyk rašyta, kad beveik kasryt po įvairias Vilniaus vietas ir sostinės apylinkes pasklinda prezidentūros autoūkio automobiliai, surenkantys gausų prezidento patarėjų korpusą. Buvęs prezidento Algirdo Mykolo Brazausko limuzinas BMW (valst. Nr. RVY 328) rieda pas Teisės departamento vadovę Aušrą Rauličkytę. Limuzinas Audi A6 (valst. Nr. AGB 053) į tarnybą gabena prezidento Spaudos tarnybos vadovę R.Grumadaitę. Galimybę laiku ir patogiai pasiekti miesto centrą turi ir Vidaus politikos ir analizės grupės vadovas Lauras Bielinis, Užsienio politikos grupės vadovas Valteris Baliukonis, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Mindaugas Ladiga, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Ramūnas Vilpišauskas, Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijos kancleris Giedrius Krasauskas bei kai kurie kiti žemesnio rango prezidentūros klerkai.
Atskiras atvejis - įtakingoji prezidento asistentė Božena Krasovskaja. Ji nėra valstybės tarnautoja, tad jai, skirtingai nei šalies vadovo patarėjams, pagal nustatytą tvarką tarnybinis automobilis nepriklauso. Tačiau nepaisant to, jau kelerius metus ši asistentė į darbą iš vieno Vilniaus miegamųjų rajonų kasdien važiuoja limuzinu Audi A6 (valst. Nr. DGU 744).
R.Grumadaitė tada tikino, kad ji tikrai nepiktnaudžiaujanti šia privilegija. „Dažniausiai į darbą važiuoju savo automobiliu, tačiau tarnybinį automobilį išsikviečiu tada, kai sugenda asmeninis“, - tikino Spaudos tarnybos vadovė ir pabrėžė kad prezidentūroje egzistuoja labai griežta naudojimosi tarnybiniais automobiliais tvarka.
A.Rauličkytė, LŽ duomenimis, kasryt į darbą važinėjanti iš atokaus sostinės priemiesčio, šia tema apskritai nesutiko kalbėti. Esą automobiliai yra priskirti kiekvienam prezidentūros padaliniui, o smulkesnių detalių pasiūlyta gauti iš kanclerio G. Krasausko. Šis aiškino, kad prezidento kanceliarijos tarnybinis transportas naudojamas nustatyta tvarka. Prezidento kanceliarijos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo tvarkos apraše nurodyti valstybės tarnautojai turi teisę naudotis pareigybiniais tarnybiniais automobiliais nustatytoms tarnybinėms funkcijoms vykdyti ir kitais su jų veiklos (įskaitant susitikimus su gyventojais ir kitus renginius, parengiamuosius darbus prieš Lietuvos prezidento vizitą) ypatumais susijusiais atvejais, kai būtina užtikrinti jų funkcijų vykdymą arba asmens saugumą.
Kancleris pedantiškai aiškino, kad 2008 metais numatyta 610 tūkst. litų autotransporto išlaikymui: draudimui, degalams, automobilių aptarnavimui ir einamam remontui, vasarinėms ir žieminėms padangoms.
G.Krasauskas nepagailėjo laiko ir priemonėms, kurių prezidento kanceliarija imasi, kad būtų taupomos lėšos, susijusios su transporto naudojimu, pavyzdžiui, ugdoma vairuotojų asmeninė atsakomybė, palaikoma gera automobilių higienos būklė, taupus degalų, tepalų, eksploatacinių medžiagų, atsarginių dalių ir priemonių naudojimas, griežta jų apskaita ir pan.
Tiesa, LŽ pernai neturėjo galimybių patikrinti Boženos ir kitų prezidentūros ponų bei poniučių pravažiuotų kilometrų ir išeikvoto benzino kiekio. Taigi per praėjusių metų aštuonis mėnesius (nuo sausio iki rugpjūčio) prezidentūra vien savo pasivažinėjimams išleido 333 323 litus. Kiekvienam automobiliui, kurių ši įstaiga turi 30, vidutiniškai išleista per 11 tūkst. litų. (Čia nekalbama apie asmeninį prezidento keturių automobilių kortežą).
Nestebina, kad asistentė Božena yra neabejotina sąrašo lyderė. Limuzinas, kuriuo važinėjant prezidento asistentę fiksavo LŽ, nuvažiavo didžiausią kilometrų kiekį. Nėra įrodymų, bet kas gali paneigti, kad šiai poniutei nebuvo kviečiami ir kiti prezidentūros garažo automobiliai?
Liga progresuoja
Auditorių išvados aiškiai rodo, kad G.Krasausko kalbos apie taupymą tėra grynos pasakaitės. Boženos ir kitų įtaką prezidentui turinčių prezidentūros poniučių žodis „berniuku“ vadinamam kancleriui yra įstatymas, tad kažkokios naudojimosi tarnybiniu transportu taisyklės joms nė motais.
Paklausus, gal atėjus krizei, pradėjo keistis ir kanceliarijos veikėjų požiūris į valstybės lėšų taupymą, su LŽ kalbėję prezidentūros darbuotojai į žurnalistus pažiūrėjo kaip į kokius puspročius. „Ką jūs?! Viskas tik dar blogyn!“ - aikčiojo jie. Matyt, einant į pabaigą prezidento kadencijai, kanceliarijos ponios ir ponai suskato maksimaliai naudotis TS teikiamomis privilegijomis.
Rimantas Varnauskas
