Keli mano kolegos iš Harvardo universiteto buvo sužeisti kryžminės ugnies tarp „taupytojų“ ir finasinio skatininimo šalininkų. Ekonomistai Carmen Reinhart ir Kennethas Rogoffas sulaukė neįtikėtino žiniasklaidos dėmesio, kai paaiškėjo, kad 2010 metais jų parengtoje studijoje apie valstybės skolos ir augimo ryšį buvo padaryta klaida. Jie greitai tai pripažino.
Greitai po to istorikas Niallas Fergusonas – taip pat iš Harvardo – taip pat gavo kritikos, kai buvo paklaustas pakomentuoti Keyneso įžymiąją frazę „ilguoju laikotarpiu mes visi mirsime“. Jis pateikė mintį, kad Keynesas, ko gero, nelabai suvokė ilgojo periodo prasmės, nes neturėjo vaikų, o vaikų neturėjo todėl, kad buvo gėjus. N. Fergusonas greitai atsiprašė.
Nenukrypstant nuo temos, kol kas yra aišku, kad taupymo politikos šalininkų barigados susilpnėjo dėl priešingų faktų (neatsitiesiančios Europos ir Japonijos staigaus šuolio). Tuo tarpu ekonomikos skatinimo šalininkai savo kontraargumentams renkasi Reinhart, Rogoffo ir Fergusono pavyzdžius. Visgi tai yra blogi pavyzdžiai.
Kitas Harvardo kolega Alberto Alesina atliko tyrimą, kuriame teigiama, kad taupymas šiandieninėmis sąlygomis turi prasmės. A. Alesinos ir Roberto Perotti 1995 m. ir 1997 m. atliktos studijos bei bendras darbas kartu su Silvia Ardagna parodė, kad finansinis susitraukimas neduoda visos ekonomikos sulėtėjimo efekto, bet netgi gali paskatinti augimą.
Tiesa, kad šalis kartais neturi alternatyvų finansinei „konsolidacijai“, jei tam priešinasi kreditoriai. Būtent taip atsitiko Graikijos ir kitų eurozonos šalių atvejais. Tačiau tai nereiškia, kad taupymas skatina augimą, ypač jei neįmanoma nupiginti valiutos, kad būtų skatinamas eksportas.
Kaip ir Reinhart ir Rogoffo atvejais, Alesinos studijos yra labiau vertinamos iš išvadų perspektyvos. Visgi jos palieka mažai abejonių: „Net didžiausi sėkmingi pakeitimai neturi recesinių pasėkmių“, o „keletas finansinių pakeitimų yra siejami su plėtra trumpuoju laikotarpiu“. Be to „išlaidų apkarpymai yra daug efektyvesni nei mokesčių kėlimas stabilizuojant skolą ir vengiant ekonominio nuosmukio“.
Kritika Alesinos ekonominėms įžvalgoms ateina iš neįtikėtinos pusės. Jo kolega Perotti teigia, kad valiutos devalvacija, sumažintos darbo jėgos sąnaudos ir ekporto skatinimas yra svarbios plėtros dalys.
Jis pateikia išvadą, kad taupymo politikos atveju trumpuoju laikotarpiu atsiradęs augimas yra tik iliuzija. To pasekoje „kelių Europos šalių įvestos finansinės konsolidacijos gali pagilinti recesiją“. Kol kas dar niekas patikimai neapgynė taupymo politikos idėjos, o realybė jai dar labiau nepalankesnė.
Jeffrey Frankelis yra Harvardo universiteto profesorius ir Billo Clintono prezidentavimo metais dirbo jo patarėju ekonominiais klausimais Jeffrey Frankelis
Project-syndicate.org
