Šiomis dienomis Lietuvos gyventojai už įvairias komunalines paslaugas paskutinį kartą moka senomis kainomis. Nuo sausio brangsta dujos, elektra, kai kuriose savivaldybėse ir šildymas bei vanduo. Tačiau nelogiška kainų nustatymo tvarka nesikeičia.
Vyriausybė deklaruoja siekianti, kad Lietuva į atmosferą išmestų kuo mažiau anglies dvideginio. O prie to prisidėtų ir energijos taupymas. Dėl šitos priežasties sumanyta milijardus litų išleisti daugiabučių renovacijai, Briuselis uždraudė kaitrines lemputes, organizuojamos šiukšlių rūšiavimo akcijos ir t. t. Viskas būtų gerai, jei kita ranka nedarytų priešingų veiksmų, skatinančių didesnį energijos vartojimą.
Skatinimas išlaidauti
Štai gyventojai kasmet nori nenori verčiami gruodį šildytis butus dujomis daug labiau nei reikia. Šilumos perteklius išleidžiamas pro langus į lauką. Taip žmonės elgėsi ir praėjusį mėnesį, mat suvartojus mažiau nei 500 kubinių metrų dujų per metus, "kubo" kaina šiemet bus 1,87 lito. Viršijus šią ribą mokėti reikės tik 1,29 lito.
Tas pats yra ir su elektra. Skatinamas ne taupymas, o didesnis vartojimas. Klientams, per metus išdeginantiems daugiau nei po 12 tūkst. kilovatvalandžių, vienos jų kaina - 4 centais mažesnė nei kitiems. Beje, Vyriausybė turi visus svertus įgalioti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją kainų skaičiavimo tvarką pakeisti arba pati imtis šio reikalo. Juo labiau kad elektrą tiekia ir skirsto valstybinės įmonės. “Lietuvos dujose” valstybė taip pat turi akcijų.
Jokios logikos
“Visiškai teisingos pastabos. Aišku, tie, kurie pardavinėja energiją, suinteresuoti parduoti daugiau, todėl ir taiko nuolaidas. Bet valstybė turėtų skatinti taupymą. Kaip tai padaryti - sunku iškart atsakyti. Aplinkosauginiu požiūriu, tai tikrai nelogiška. Aplinkosauga nukenčia, nes kuo didesnis energijos vartojimas, tuo didesnė tarša. Bet čia daugiau rinkos reikalai, todėl galvoti turėtų Seimo Ekonomikos komitetas”, - sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.
Pasak jo, viską galima sureguliuoti teisės aktais.
“Juk kainų komisija yra pavaldi Vyriausybei. Vyriausybė galėtų įpareigoti perskaičiuoti kainas normaliai. Nes dabar nėra bendros politikos. Iš vienos pusės skatinamas taupymas, o iš kitos - vartojimas”, - konstatavo parlamentaras.
Tuo tarpu Ekonomikos komiteto pirmininkui Dainiui Budriui dabartinė tvarka nekliūva.
“Viskas yra logiška. Jei žmogus daugiau suvartoja, tai jam ir kaina taikoma mažesnė. Juk jei daugiau obuoliukų perki, tai obuoliuko kaina yra mažesnė. Yra čia racijos”, - tikino D.Budrys.
Visiškas Vyriausybės nenuoseklumas
Antanas BURAČAS - Akademikas, profesorius habilituotas daktaras:
“Ekonominės logikos, kad daugiau energijos suvartojantiems ji yra pigesnė, yra. Tačiau ta logika ne iki galo pamatuota. Pavyzdžiui, kuo remiantis nustatyti tokie dideli kainų skirtumai tarp suvartojančiųjų daug ir mažai? Jokių skaičiavimų nėra, iš akies nustatyta, ir viskas. Jokio nuoseklumo”, - dėstė A.Buračas.
Anot akademiko, dabartinė Vyriausybė ne tik čia, bet ir daugelyje kitų sričių nepaiso jokio nuoseklumo.
“Pavyzdžiui, nėra jokio daugiabučių renovacijos nuoseklumo. Renovuojant daugiabučius, valstybė kompensuoja dalį išlaidų. O jei žmogus nori nuosavą namą renovuoti, jokios kompensacijos negaus. O daugiabučių gyventojams iš pradžių pažada kompensuoti trečdalį išlaidų, vėliau pažadus sumažina. Tokie nenuoseklumai nervina”, - piktinosi A.Buračas.
Anot jo, net ir socialiai jautriose srityse Vyriausybė mėtosi ir klaidina visuomenę.
“Net ir su pensijomis tas pat. Aš esu dirbantis pensininkas, tai sausio mėnesį dar nieko negavau - nei algos, nei pensijos. “Sodra” vis ką nors perskaičiuoja. Perskaičiuokite, bet gal bent avansą mokėkite? Juk žmonėms reikia gyventi. Bet niekaip neapsisprendžia, ar mėnesiu vėliau mokėti, ar puse mėnesio. Kol ginčijamasi ir skaičiuojama, žmogus nieko negauna”, - konstatavo A.Buračas.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Danas NAGELĖ
