Dabar madinga taupyti. Tai daroma visur – biudžetinėse įstaigose, privačiose įmonėse, parduotuvėse ir net namie. Tik ar visada taupumas duoda laukiamų rezultatų? Kartais jis gali kainuoti netgi gyvybę.
Nustato mažesnę temperatūrą
Savaitraščio „Šiauliai plius“ redakcijai paskambinę daugiabučių gyventojai teigė, kad naktimis, paprastai po vidurnakčio, iš čiaupo bėga vėsesnis vanduo. „Sugalvojau po dvyliktos palįsti po dušu ir buvau nemaloniai nustebintas, kai besiprausiant vietoj mano nustatyto vėsaus ėmė bėgti visai šaltas vanduo. Pasukinėjęs „kraniukus“ supratau, kad gerokai sumažėjo karšto vandens temperatūra“, – telefonu pasakojo šiaulietis.
Vieno daugiabučio savininkų bendrijos pirmininkas patvirtino, kad name nuo 24 iki 5 val. ryto tiekiamas vėsesnis vanduo. „Naktimis bėga 45 laipsnių temperatūros vanduo, o dienomis – 50, – teigė jis. – Ne aš taip sugalvojau, o namo gyventojai nusprendė. Stengiamės taupyti kur tik galime.“
Kitos bendrijos pirmininkė teigė karšto vandens temperatūros nereguliuojanti – nustačiusi 48°C. „Jei nustatyčiau daugiau, tai rankas nusiplikytumėte. Vasarą dar labiau sumažinu temperatūrą – praustis šilumos užtenka. Daug bendrijų taip daro, nesame mes išskirtiniai“, – sakė ji.
Deja, toks taupymo būdas sukėlė gyventojų nepasitenkinimą – jie mano esantys apgaudinėjami ir tikina, kad teikiama prastos kokybės paslauga. „Niekaip nesuprantu, ką jie ten taupo, nes karšto vandens kaina yra nustatyta visam miestui vienoda, tai kodėl aš tada už drungną vandenį turiu mokėti tiek pat?“ – pyko savaitraščio redakcijai paskambinęs šiaulietis.
Anot daugiabučių pirmininkų, sumažinus karšto vandens temperatūrą, sutaupoma šilumos energija. „Sumažindami temperatūrą, sunaudojame mažiau energijos karštam vandeniui paruošti. Kadangi žiemą „gyvatuko“ mokestis visiems vienodas, tai sumokame už šildymą mažiau, o vasarą „gyvatuko“ mokestis būna mažesnis. Nors kubinis metras vandens kainuoja ir tiek pat, sutaupoma kitur, – teigia jie. – Jei kas nors abejoja viso to nauda, tegul pareikalauja iš „Šiaulių energijos“, kad patiektų namui 60 laipsnių karščio vandenį, ir tegul tada pasižiūri į sąskaitą.“
Sukelia mirtiną ligą
Drungnas vanduo duše ne tik sukelia diskomfortą. Pagrindinė problema, kuri gali kilti dėl netinkamos centralizuotai tiekiamo vandens temperatūros, anot Jūratės Karalevičienės, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos, yra tikimybė susirgti legionelioze.
Spalio mėnesį legioneliozė diagnozuota 38-erių metų kaunietei. Jos buto vonioje visuomenės sveikatos specialistai aptiko legionelių, tačiau negalima tvirtinti, kad moteris užsikrėtė būtent savo namuose, nes jos ligą sukėlė kitos grupės bakterijos, nei rastos atlikus susirgusios moters buto vandens tyrimus.
Kur moteris užsikrėtė liga, vos nesibaigusia mirtimi, epidemiologai nenustatė, bet atlikę vandens tyrimą jie akcentavo, kad moters butui, kuris yra
12-ame aukšte, tiekiamas netinkamos, t. y. žemesnės temperatūros vanduo.
Idealios sąlygos daugintis
„Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra 20-45°C. Vandentiekio vandens temperatūra turi neleisti legionelėms daugintis: šalto vandens temperatūra turi būti mažesnė nei 20°C, o karšto vandens – didesnė nei 60°C, – teigia skyriaus vedėja. – Jei nustatoma, kad legioneliozės priežastis yra užterštas tiekiamas vanduo, būtina pakelti vandens temperatūrą daugiau nei 66°C ir išlaikyti ne mažiau kaip 25-30 min., tuomet legionelės žus.“
Labai svarbu neleisti vandeniui užsistovėti, todėl bandantiems „apgauti“ senesnius skaitiklius – leidžiantiems jį labai silpna srovele, kad skaitiklis nesisuktų – reikėtų prisiminti, kad tokiu būdu sukuriamos palankios sąlygos legionelėms daugintis.
Lietuvoje legioneliozės atvejų užregistruojama gana retai, tačiau atliekami tyrimai rodo, kad šios ligos sukėlėjas mūsų aplinkoje egzistuoja. Legionelioze dažniausiai užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto oro, kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose bei šių patalpų kondicionavimo sistemose. Dažniausiai užsikrečiama viešbučiuose, ligoninėse, darbo vietose, sporto klubuose įrengtose maudymosi patalpose.
Pažeidžia Higienos normą
Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatyta, kad pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50-60°C. Kokią temperatūrą palaikyti konkretaus gyvenamojo namo šilumos punkte, nenusižengiant šiam teisės aktui, pasirenka namo gyventojai, apie savo sprendimą informuodami namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoją.
namų savininkų bendrijų pirmininkai, kurie, atrodo, nepažeidžia Higienos normos reikalavimų – yra nustatę 50 laipsnių karšto vandens temperatūrą, iš dalies vis tiek ją pažeidžia. „Yra nustatyta, kad tokia temperatūra būtų būtent visoje pastato karšto vandens sistemoje, o ne tik prie termometro. Jei vanduo ir pašildomas iki 50°C, tai kol jis atbėga iki mano buto, ataušta 2-3 laipsniais, vadinasi, legionelės gali sėkmingai sau daugintis“, – teigė vieno iš daugiabučių gyventoja mama, vaikišku vandens termometru nustačiusi iš čiaupo bėgančio vandens temperatūrą +48°C.
Anot Tomos Grikštienės, AB „Šiaulių energija“ atstovės spaudai, bendrovė be pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (bendrijos pirmininko, namą administruojančios įmonės, asmens, atsakingo už pastato šilumos ūkį) žinios nieko nenustato – kiekvienam daugiabučiui yra parenkamas individualus, t. y. to namo gyventojų poreikius atitinkantis šilumos tiekimo grafikas.
„Jeigu tiekiamo karšto vandens kokybė neatitinka teisės aktuose nustatytų kokybės reikalavimų, vartotojai turi teisę kreiptis į daugiabučio gyvenamojo namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoją arba karšto vandens tiekėją, kad šie užtikrintų tinkamos kokybės karšto vandens tiekimą, – pataria T. Grikštienė. – Paprastai karšto vandens temperatūrą daugiabučiuose nustato pirmininkai, tad pirmiausia reikėtų kreiptis į juos. Jei daugiabučio gyvenamojo namo prižiūrėtojas yra AB „Šiaulių energija“, vartotojai turėtų kreiptis į Abonentų aptarnavimo tarnybą, jei ne – ši tarnyba suteiks informaciją, į ką kreiptis“.
Pastato šildymo ir karšto vandens vidaus sistemos yra to pastato savininkų nuosavybė, kuriai prižiūrėti pasitelkiamas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Taigi užtikrinti racionalią šilumos ūkio priežiūrą ir yra jo pareiga.
Anot bendrovės atstovės spaudai, priežasčių, kodėl tiekiamas žemesnės temperatūros karštas vanduo, gali būti ir daugiau, pavyzdžiui, cirkuliacijos sutrikimai karšto vandens stovuose (užsinešę stovai), cirkuliacinio siurblio gedimai ir pan. Konkrečias priežastis nustato pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas arba jo pasitelkti specialistai.
Dezinfekuoja tik reikalui esant
Dalyje Klaipėdos daugiabučių namų karšto vandens sistemų periodiškai atliekama terminė dezinfekcija, kad vamzdžiuose nesikauptų legionelės. Procesą kontroliuoja karšto vandens ir šilumos sistemų prižiūrėtojai. Klaipėdoje nėra buvę atvejų, kad vandenyje būtų aptiktos šios bakterijos. O Šiauliuose?
2004-ųjų liepą „Šiaulių“ viešbutyje rastos legioneliozės bakterijos išgąsdino Baltijos šalių oro erdvę saugojusių Danijos karinių oro pajėgų karius. Dėl netvarkos viešbutyje 35 kariai tuomet išsikėlė iš Šiaulių ir apsigyveno Panevėžyje.
AB „Šiaulių energija“ atstovė spaudai T. Grikštienė aiškino, jog norint, kad nesikauptų legionelės, vamzdžiuose esančio karšto vandens temperatūrą reikia padidinti iki 55 laipsnių. Tiesa, ji užsiminė, kad tokia terminė dezinfekcija atliekama tik tuomet, kai yra poreikis – nustatoma legionelės bakterijų.
„Atliekant dezinfekciją namo gyventojai turi atsukti absoliučiai visus vandens čiaupus, – pabrėžia T. Grikštienė. – Jei bent vienas gyventojas nepaleis vandens, tarkim, pro dušo galvutę, tai joje esančios legionelės vėl paplis po visą namo vandentiekio sistemą.“
Povilas LUNGĖ