Pagal Europos Sąjungos direktyvas jau kitąmet visi laikantieji praktinį vairavimo egzaminą turės pademonstruoti ir ekovairavimo įgūdžius. Kokie jie ir kokia vertinimo metodika dar nežino nė ją ruošianti „Regitra“.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorius ir doktorantas Artūras Žukas keleri metai kaupia ekovairavimo patirtį, kuri jam pelnė taupiausio Lietuvos vairuotojo titulą.
Įgūdžiai išlieka kasdienybėje
„Sugeba beveik be benzino važiuoti automobiliu“, – taip į Naująją Akmenę atvykusį pakalbėti apie ekologiškumą A. Žuką pristatė jį atlydėję bendrakeleiviai.
Ir ne be pagrindo – 29 metų vilnietis pernai ekoralio varžybas pelnė taupiausio Lietuvos vairuotojo titulą, laimėjęs.
Su „Šiaulių kraštu“ kalbėjęsis vairuotojas papasakojo, kaip reikia paruošti automobilį, prižiūrėti ir vairuoti, kad pavyktų sunaudoti iki 20 – 30 procentų mažiau kuro.
Praėjusių metų konkurso „Moku važiuoti taupiai!“ ir jo finalinio etapo „Ekoralis“ nugalėtojas A. Žukas kelių šimtų kilometrų trasa vaizdingais Lietuvos keliais važiavo automobiliu „VW Lupo“ su 1,2 litro darbinio tūrio, 3 cilindrų varikliu, kuriam prireikė vidutiniškai 2,57 litro dyzelino 100 – ui kilometrų.
Vairuotojas iš Vilniaus į Taliną pajėgia nuvažiuoti ir grįžti atgal į automobilio baką įsipylęs šiek tiek daugiau kaip 40 litrų dyzelino, dabartinėmis kainomis – maždaug už 200 litų.
Lietuvio ekipažas ekonomiškumu aplenkia prieš porą metų Gineso pasaulio rekordų knygos užfiksuotą kaip didžiausią atstumą vienu baku įveikusį Didžiosios Britanijos ekipažą.
Britų automobilis Prancūzijoje bemaž vien greitkeliais nuvažiavo 2456,35 kilometro su 77,25 litro dyzelino vidutiniškai 72 kilometrų per valandą greičiu.
Kasdien A. Žukas važinėja keliolikos metų „Audi A6“ su 1.9 TDI varikliu. Tačiau taupaus vairavimo įgūdžių laikosi.
Tad dyzelino sąnaudos siekia 4 – 5 litrus, o tai visu trečdaliu mažiau, negu kitų tokiais pat automobiliais važinėjančių po Vilnių.
Su „Audi A6“ vilnietis yra dalyvavęs ir ekonomiško vairavimo varžybose kalvotais Aukštaitijos keliais ir pakako 3,7 litro dyzelino 100 kilometrų.
Norvegijoje vykstančiose tradicinėse varžybose A. Žukas rungėsi kitu automobiliu ir pasiekė trasos rekordą – 3,9 litro benzino 100 kilometrų.
„Nevažiuojame vos vos, eikalaujama realaus tempo, – sakė A. Žukas. – Tenka lėkti ir 120 ar 130 kilometrų per valandą greičiu.“
Pasikeitimai – dėl brangstančių degalų
A. Žukas taupiai vairuoti stengiasi jau penktus metus. Iki tol taip pat mėgo važinėti automobiliu, tačiau visiškai kitokiu stiliumi – kuo greičiau, staigiau, tad ir neekonomiškai.
Požiūris pasikeitė, kai pradėjo brangti degalai.
„Įdomu buvo tobulinti automobilį, kad jis kuo greičiau šoktų iš vietos, bet atsisakiau, kai suvokiau, kad tai bereikalingas pinigų kišimas – ne vien remonto išlaidoms, bet ir padidėjusioms kuro sąnaudoms“, – sakė automobilių entuziastas.
Jis nusprendė nusipirkti dyzelinį automobilį, nors iki tol tokie nepatiko. Dabar jie atrodo idealiausi dėl gero galios ir taupumo santykio.
Kuo ilgiau išlaikyti pastovų greitį
Ekonomiškai vairuoti geriausiai sekasi mieste. „Tai tarsi žaidimas, kuris labai užkrečia, – sakė A. Žukas. – Nes stengiesi kuo mažiau stabdyti ar nestabdyti automobilio iki visiško sustojimo“.
Būtent tokia nuostata, anot A. Žuko, yra viena iš svarbiausių, jei vairuotojas nori be didesnių pastangų sutaupyti apie 20 procentų kuro. Automobilio pagreitėjimo metu iki reikiamo greičio yra sunaudojama daugiausiai degalų.
Todėl miesto gatvėmis vairuotojas atidžiai žiūri ne vien į priešais riedančius automobilius ar artimiausią šviesoforą, o net mažiausiai pusę kilometro į priekį. Tam, kad būtų galima kuo ilgiau išlaikyti pastovų vidutinį greitį.
“ Jei už kilometro pamatai raudoną šviesoforo signalą, tada įsijungi penktą pavarą ir lėtėji tolygiai, o paskui pereini į ketvirtą, paskui – į trečią, – sakė patyręs vairuotojas. – Ir jei ištaikai, kad prieš nosį užsidega žalias signalas, tai toliau ir važiuoji antra ar trečia pavara. O vairuotojo, kuris lėkė greičiau, bet stovėjo prie šviesoforo, mašinos vidutinis greitis yra labai mažas“.
Greitkelyje sutaupome tiek, kiek neuždirbame
A. Žukas skaito paskaitas Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentams, automobilių transporto katedroje atlieka tyrimus.
Kaip ekonomiškai nuvažiuoti greitkeliu iš Vilniaus į Kauną?
„Tą šimtą kilometrų nuleki per valandą, ir tai būna greičiau 10 ar 20 minučių už važiuojančius 90 kilometrų per valandą greičiu, bet prarandi 30 litų, – sakė universiteto dėstytojas. – Tad per valandą ilgesniame kelyje sutaupome apie 90 litų. Lietuvoje ne kiekvienas tiek uždirba per visą dieną, kiek gali sutaupyti vairuotojas per valandą. Viso mėnesio uždarbį galima sutaupyti per porą dieną ištisinio važiavimo“.
A. Žukas pabrėžė, kad nelakstantys vairuotojai taupo ne tik degalus. Mažiau dyla ir automobilio detalės. Ir vairuotojas mažiau nuvargsta.
Efektinga „fūrų“ priedanga
Ekonomiško važiavimo varžybose draudžiama vairuotojams važiuoti paskui sunkiasvorius sunkvežimius. Tai būtų nevienodos sąlygos trasoje.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad susidarę sūkuriai padeda taupyti kurą net saugiu penkiasdešimties metrų atstumu atsilikusiam lengvajam automobiliui.
A. Žukas ne kartą greitkelyje yra riedėjęs paskui „fūrą“ ir pastebėjo borto kompiuterio rodmenis: kuro sąnaudos sumažėja visu litru – nuo keturių iki trijų.
„Didėjant greičiui, aerodinaminis pasipriešinimas auga kvadratu, tad sunkvežimis eliminuoja pasipriešinimą iš paskos važiuojančiai transporto priemonei“, – paaiškino universiteto dėstytojas.
Padangas išnaudoti rezervuotai
Automobilio degalų sąnaudoms daug įtakos turi ir jo aerodinaminės savybės bei riedėjimo trintis.
„Tad geriau – kuo aptakesnis kėbulas, o padangos kuo mažiau liečiasi su kelio danga“, – sakė A. Žukas.
Jis siūlo pirkti padangas, iš specialaus gumos mišinio, palengvinančio riedėjimą.
„Jos yra brangesnės, bet tikrai atsiperka“, – garantavo vairuotojas.
Jis važinėja ne standartiškai iki 2,2 atmosferos pripūstomis padangomis, o iki 3 atmosferų.
Vairuotojas pabrėžia, kad ne visada gerai per kietai pripūstos padangos. Su tokiomis automobilio keleiviams yra mažiau komforto.
Vairuoti yra mažiau saugu, prasčiau stabdyti – ypač ant birios kelio dangos, pavyzdžiui, žvyro, arba slidžiame, šlapiame kelyje bei žiemos sąlygomis.
Tepalai – kuo skystesni
Pasak A. Žuko, derėtų į variklius pilti kuo skystesnius tepalus, aišku, nenusižengiant gamintojo nustatytoms normoms.
Tad patariama vietoj 5 W 40 naudoti 5 W 30, nors pastarųjų kaina ir didesnė.
Svarbu laiku pakeisti filtrus, jie neturi būti užteršti.
Termostatas privalo veikti
Dera tikrinti, ar tinkamai veikia termostatas, kad aušinimo skystis pasiektų darbinę 90 laipsnių temperatūrą. Jei važinėjama su kokia 10 laipsnių mažesne, tai variklis nevisiškai įšyla, todėl didėja kuro sąnaudos.
Tačiau galima taupyti dėl priešingo termostato gedimo, kai aušinimo skystis įkaista, pavyzdžiui, bemaž iki 100 laipsnių.
„Variklis naudingiausiai dirba, kuo šaltesnis oras lauke ir kuo karštesnis variklis“, – sakė A. Žukas.
Reikėtų kuo mažiau įjungti elektros prietaisų. Pavyzdžiui, neretai galima apsieiti be galinio lango ar sėdynių šildymo.
Tinkama ratų geometrija
A. Žukas pataria rūpintis, kad būtų teisinga ratų geometrija: suvedimas, išvirtimas. Ne vien todėl, kad dėl standartų nepaisymo greičiau nudėvimos padangos.
„Jei vienas ratas sukasi tiesiai, o kitas – šleivokai, tai sunkiau judėti automobiliui ir išnaudojama daugiau degalų“, – sakė A. Žukas.
Jis pats automobilio ratus padaro idealiai tiesius, nors pagal standartus lygiagrečiai esantys ratai turi būti šiek tiek šleivoki.
„Dėl tokio ištiesinimo šiek tiek nukenčia automobilio valdymas, bet varikliui mažiau darbo“, – argumentuoja vairuotojas.
Minkštieji taupymo būdai
Taupiausias šalies vairuotojas grupę taupymo būdų vadina minkštaisiais.
Antai didesniame mieste įmanoma sutaupyti, pasirenkant kelionės maršrutą.
Tad pirmiausia dera pasukti į tolimiausią tašką.
„Daugiausia degalų suvartoja šaltas variklis, o jis geriau įšyla, kai iš karto važiuojama į tolimesnį tašką, ir kai grįžtant sustojama kitose vietose – nebeatšala staigiai, – aiškino taip Vilniuje važinėjantis vyras. – Bet jei pradedi važiuoti iškart po truputį sustodamas, tai variklis lieka šaltokas“.
Patartina automobilį aikštelėje statyti tik galu. „Juk į ją atvažiuoji su šiltu varikliu, tad su tokiu ekonomiškiau manevruoti, kol įsuki, kur reikia, – aiškino A. Žukas. – Tad kai po kurio laiko ateini prie mašinos, sėdi ir važiuoji iškart pirmyn. Nereikia manevruoti su šaltu varikliu“.
Mitai ir standartai keičiasi
Mitas - esą po nakties reikia paleisti variklį ir šiek tiek pašildyti. Naudos nėra, tik be reikalo deginamas kuras. Varikliui nėra žalinga, jei iškart važiuojama. Būtina laikytis vienintelės sąlygos – važiuoti lėtai. Naudinga ir todėl, kad variklis greičiau sušyla važiuojant, negu stovint. .
A. Žuko manymu, nederėtų aklai paisyti gamintojo nuostatos, kad pavarų dėžės alyva nėra keičiama. Jei seniai eksploatuojamas automobilis, galima pakeisti geresnių charakteristikų alyva.
Neretas lietuvių įprotis automobilį paversti sandėliu. A. Žukas pataria vairuotojams nevežioti nereikalingų daiktų: įrankių dėžės visiems gyvenimo atvejams ar sunkaus keltuvo.
Vytautas RUŠKYS
