Jau kurį laiką buvo žinoma, kad per tatuiravimą į kūną gali patekti metalinės nanodalelės. Kūne jos pumpuojamos tol, kol imuninė sistema jas pagauna limfmazgiuose, esančiuose visame kūne, įskaitant pažastį, kirkšnį, ir kaklą. Anksčiau buvo manoma, kad žmogaus kūnas užteršiamas rašalu, tačiau naujas tyrimas parodė, kad taip nėra.
Mokslininkai atrado, kad nikelio ir chromo pėdsakai, esantys tatuiruotų žmonių limfmazgiuose, iš tikrųjų atsiskiria nuo tatuiravimo mašinėlės adatos, kaip pranešta „Particle and Fiber Toxicology Journal“.
„Tatuiruotėse yra daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tai ne tik salono švara, įrangos sterilizavimas ar net pigmentai. Dabar mes pastebime, kad adatos dėvėjimasis taip pat turi įtakos jūsų kūnui“, – aiškino vienas iš tyrimo autorių Hiramas Castillo.
Grupė, vadovaujama Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto mokslininkų, savo tyrimą pradėjo tyrinėdama mirusių tatuiruotų ir netatuiruotų žmonių audinius. Limfmazgių audiniuose jie rado geležies, chromo ir nikelio dalelių, kurių dydis svyruoja nuo 50 nanometrų iki 2 mikrometrų. Tai gali atrodyti nereikšminga, tačiau nanodalelės yra potencialiai pavojingesnės už didesnes daleles, nes jų paviršiaus ir tūrio santykis yra didesnis, o tai lemia didesnį toksiškų elementų išsiskyrimą.
Šie metalai nėra dažnai aptinkami tatuiruočių dažuose, todėl jie pradėjo ieškoti šaltinio kitur.
„Ištyrėme apie 50 rašalo mėginių, prieš tai įsitikinę, kad ruošdami mėginius neužteršėme mėginių, tačiau neradome tokių metalo dalelių. Tada mes sugalvojome ištirti adatą, ir tai buvo mūsų „eureka“ akimirka“, – pridūrė Ines Schreiver, viena iš tyrimo autorių ir mokslininkių iš Federalinio rizikos vertinimo instituto.
Išsamesnė analizė parodė, kad žalios, mėlynos ir raudonos spalvos tatuiruočių rašaluose yra baltas pigmentas, vadinamas titano dioksidu, kuris gali paskatinti adatą dėvėtis. Tačiau juodo rašalo sudėtyje nėra šio pigmento ir adata nusidėvi mažiau.
Šis atradimas galėtų padėti paaiškinti, kodėl kai kuriems žmonėms tatuiruotės kartais gali sukelti alergines reakcijas. Kalbant apie platesnius padarinius sveikatai, kai limfmazgis yra apkrautas nanodalelėmis, kol kas lieka neaišku. Šiuo metu yra mažai įrodymų, leidžiančių manyti, kad tatuiruotės yra susijusios su kokiomis nors platesnėmis sveikatos problemomis, tačiau mokslininkai tikisi ištirti tai giliau, prieš darydami bet kokias išvadas.
„Deja, šiandien mes negalime nustatyti tikslaus poveikio žmonių sveikatai ir galimo alergijos išsivystymo, atsirandančio dėl tatuiruočių adatų nusidėvėjimo, – paaiškino I. Schreiver. – Tai ilgalaikis poveikis, kurį galima įvertinti tik atliekant ilgalaikius epidemiologinius tyrimus, kurių metu dešimtmečius stebima tūkstančių žmonių sveikata.“
