„Iki šiol galėjome patvirtinti, kad pirmiausiai išleistuose vandenyse nėra kenksmingo radionukleido kiekio“, – naujienų agentūrai AFP sakė Stokholme viešintis Rafaelis Grossi.
Praėjus dvylikai metų po vienos didžiausių pasaulyje branduolinių avarijų, Japonija praėjusią savaitę pradėjo išleisti į Ramųjį vandenyną 500 olimpinių plaukimo baseinų tūrio vandenį iš Fukušimos elektrinės.
„Pradžia buvo tokia, kokios tikėjomės (...) bet mes ir toliau (stebėsime) (...) kol bus išleistas paskutinis lašas“, – sakė R. Grossi.
Rugpjūčio 24 dieną TATENA sakė, kad nepriklausoma analizė, atlikta vietoje, patvirtino, kad išleidžiamame praskiestame vandenyje tričio koncentracija yra gerokai mažesnė už leistiną 1,5 tūkst. bekerelių litre ribą.
Ši riba buvo daug mažesnė už Japonijos nacionalinį saugos standartą.
Japonija ne kartą tvirtino, kad nuotekos bus nekenksmingos, tačiau šis žingsnis sukėlė vietos žvejų baimę ir Kinijos, kuri sustabdė jūros gėrybių importą iš Japonijos, pyktį.
R. Grossi taip pat pakomentavo savo agentūros bendradarbiavimą su Iranu, sakydamas, kad kamerų įrengimas branduoliniuose objektuose vyksta per lėtai.
Kovą Teheranas pažadėjo vėl įjungti stebėjimo įrenginius, kurie buvo atjungti 2022 metų birželį pablogėjus santykiams su Vakarais.
„Siekėme, kad mūsų kameros būtų permontuotos. Pradėjome šį darbą, tačiau jis vyksta ne tokiu tempu, kokio norėčiau ir kokio tikiuosi“, – sakė R. Grossi.
„Tai vyksta labai lėtai, todėl norėtume, kad padėtis pagerėtų“, – pridūrė jis.
TATENA netrukus turi paskelbti naują ataskaitą apie Irano branduolinės programos pokyčius.
„Ieškome tam tikrų paaiškinimų, kuriuos Iranas turėtų mums pateikti dėl rastų urano pėdsakų“, – sakė jis.
„Tai nuolatinis procesas, kurį dar galima tobulinti“, – pridūrė jis.
