Kovos su nelegalia prekyba akcizinėmis prekėmis specialistai pastebi naujas tendencijas – nelegalūs kontrabandinio alkoholio bei cigarečių „taškai“ keliasi į internetą. Neseniai Klaipėdoje sulaikytas jaunuolis, bandęs prekiauti garsių prekių ženklų gėrimais per socialinę svetainę „Facebook“, įvairių parduodamų gėrimų galima rasti skelbimų svetainėse.
„Natūralu, kad kai visas pasaulis pamažu keliasi į internetą, ten keliasi ir „taškai“. Žinoma, tikrąjį nelegalios prekybos internete mastą sunku įvertinti, nes protingesni platintojai maskuojasi. Jei anksčiau ant palangės pastatytas kaktusas reikšdavo, kad yra nauja partija baltarusiškos degtinės, dabar tą patį galbūt reiškia kokia nuorodą į dainą „Bus balius, bus baliukas“. Tačiau, faktai, kad nelegali prekyba internete vyksta, mus pasiekia vis dažniau“, - sako VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.
Vienas paskutinių viešumą pasiekusių atvejų – Klaipėdoje sulaikytas jaunuolis, kuris, pasivadinęs Luku Diagosu, socialiniame tinkle „Facebook“ siūlė įvairių rūšių alkoholinius gėrimus bei sakėsi galįs juos pristatyti Klaipėdoje bet kuriuo paros metu. Klaipėdos apskrities Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai kontrolinio pirkimo metu sulaikė 18 metų vaikiną, pareigūnams pardavusį alkoholinių gėrimų, kurių vertė, įskaitant muitinės vertę, 288 eurai. Taip pat neseniai fiksuotas atvejis, kai „Facebook“ tinkle prekiauta kontrabandinėmis cigaretėmis.
Pasak Lietuvos policijos atstovo spaudai Ramūno Matonio, pareigūnai kol kas nefiksuoja nelegalių prekiautojų akcizinėmis prekėmis suaktyvėjimo internete, tačiau, pripažįsta, kad tokia apskaita ir nėra vedama. Pasak K. Kupšio, realiuosius tokios prekybos mastus ganėtinai sunku įvertinti, mat slėptis ir pateikti koduotą informaciją internete ganėtinai paprasta.
„Bet kad ji yra, tai faktas. Pabandžius per paieškos sistemas paieškoti parduodamo alkoholio, tikrai rasite ne vieną skelbimą, kur populiariose skelbimų svetainėse siūloma gėrimų įsigyti pigiau. Dažnai tai pateikiama kaip parduodamos asmeninės kolekcijos ar užsistovėjęs butelis, bet, manau, kad pasidomėjus detaliau, paaiškėtų, kad užsiliko tikrai ne vienas butelis“, - svarsto K. Kupšys.
VšĮ „Lietuva be šešėlio“ turimais duomenimis, šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia apie 28 proc. ir, kartu su Bulgarija ir Rumunija, yra didžiausia Europos Sąjungoje. 62 proc. Lietuvos gyventojų toleruoja šešėlinę prekybą. Nelegali spiritinių gėrimų rinka siekia 27 proc., nelegali tabako rinka – 28 proc., o nelegali degalų rinka - 15-20 proc. visos parduodamos produkcijos. Dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos Lietuvos biudžetas kasmet netenka apie 400 mln. eurų pajamų (akcizo ir PVM).