Lietuvoje jau tapo tradicija, kad artėjant rinkimams į Seimą, viešumoje aktyviai ima reikštis šiek tiek primiršti politiniai veikėjai bei steigiamos naujos partijos. Mažesnės partijos ir nepartiniai judėjimai artėjant lemtingai spalio 14-ąjai taip pat buriasi į savotiškus susivienijimus. Taip buvo 2000, 2004, 2008 metais, taip yra ir šiemet.
Tas saldus žodis „Seimas“ (I)
Teisingumo ministerija 2012 metais jau išdavė penkis leidimus registruotis naujoms partijoms. Naujausioji – K. Brazauskinės vadovaujama Demokratinė darbo ir vienybės partija. O eilėje laukia dar kelios.
Daugelis jų tikisi rinkėjų palaikymo ir neslepia ambicijų tapti parlamentinėmis partijomis. Tačiau sociologai, apžvalgininkai, ir net patys politikai mažųjų, ir ypač „nišinių“ partijų galimybes vertina gana skeptiškai.
„Rinkiminius projektus“ sudoroja politikos senbuviai
„Prieš rinkimus visada būdavo toks „suburbuliavimas“, o paskui natūraliai nurimsta“, – apie kas ketverius metus kylančią rinkiminę partijų steigimo „karštinę“ balsas.lt sakė Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.
„Emigrantų partija, Pensininkų partija ir į jas panašios – Europos politologinėje tradicijoje tai vadinama „vieno klausimo partijomis“. Tokių partijų kūrimosi tendencija stebima jau tris dešimtmečius. Kai kurios iš jų sugeba patekti į parlamentus ir galiausiai tampa normaliomis partijomis, pavyzdžiui, Skandinavijoje, bet dažniausiai jos žlunga arba tampa vadinamuoju „lydinčiu judėjimu“, – Balsas.lt - sakė apžvalgininkas Audrius Bačiulis, visas partijas, kurios kuriamos likus metams-dvejiems iki rinkimų, pavadinęs „rinkiminiais projektais“.
„Pavyzdžiui, A. Valinskas tiesiog neturėjo kuo užsiimti prieš rinkimus. Jis liko be televizijos projektų, neturėjo ką veikti. Bet visų tokių partijų realus gyvenimas valdžioje būna 1-1,5 metų, po to jas „suvalgo“ seni vilkai, kurie tokių partijų matė ne vieną, ir jie puikiai žino, kaip su jomis elgtis“, – sakė jis.
„Nišinį judėjimą“ neperspektyviu vadina ir sociologas V. Gaidys.
„Rinkėjai juos atmeta todėl, kad nori matyti plačiau matančius žmones – net jeigu tas siauras „nišinis“ interesas liečia juos pačius. Rinkėjas jaučia, kad yra jėgos, kurios konsoliduoja visuomenę, turi programas, viziją. Juk ir pensininkas turi vaikų, kitų interesų. Jis yra pilietis“, – sakė jis.
Paklausti, kas skatina kurti tokias partijas, Balsas.lt pašnekovai vardijo skirtingus motyvus. Anot V. Gaidžio, viena iš priežasčių, kad žmonės imasi kurti „nišines“ politines partijas – jų tikėjimas tokio projekto gyvybingumu.
„Pavyzdžiui, Pensininkų partija. Atrodo, genialus sprendimas – pensininkų yra pusė milijono, tai jeigu dalis balsuotų, jie laimėtų rinkimus. Moterų partija – pusė gyventojų moterys, ir žmonės galvoja, kad tokiu būdu galima laimėti. Bet to niekada neįvyksta. Manau, kad didžioji dalis žmonių, steigiančių partijas yra naivūs idealistai“, – sakė jis.
„Jiems svarbiausia patekti į Seimą, o tada jau kaip nors susitvarkys. Bet „daryti politiką“ yra ne vaikų darželio darbas. Politika yra amatas ir didžiausio meistriškumo pasiekia tie, kurie dirba ilgai. Visos partijos, kurios kuriamos likus metams-dvejiems iki rinkimų, yra nenormalios partijos. Jos steigiamos įsivaizduojant, kad paskui galima bus arba sėkmingai parduoti, arba įvyks stebuklas“, – teigė jis.
Anot A. Bačiulio, „priešrinkiminiai aktyvistai“ nelabai žino, kas iš tikrųjų yra politika, tačiau įsivaizduoja, kad patekus į Seimą labai gera gyventi.
„Kalbėjausi ne su vienu Seimo senbuviu apie A. Valinsko kompaniją. Sako: „Tu neįsivaizduoji, kokios iš pradžių buvo jų viltys, ir koks dabar yra baisus nusivylimas“. Atėjo vaikučiai ir mergytės, kurie įsivaizdavo, kad čia yra nuostabus gyvenimas, puikūs atlyginimai ir nieko veikti nereikia, o susidūrė su tikrove – labai nelinksma. Jie galvojo, kad galės daryti ką nori, bet prasidėjo visokios komisijos, apkaltos ir kiti smagumai“, – pasakojo A. Bačiulis.
A. Bačiulis: gaus kelis tūkstančius balsų ir nusiramins
Kol kas tik vienas kitas pirmosios po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos politikų kartos atstovas vėl stengiasi tapti matomas. Tačiau galima spėti, kad artėjant rudeniui vis aktyvesni taps ir kiti pastaruoju metu rečiau pastebimi politikai. Kodėl jie siekia sugrįžti?
„Tai, ko jiems nepasisekė įgyvendinti, dėl ko jie jaučia sąžinės graužatį – jie nori savo idealus kad ir po 22 ar 25 metų realizuoti“, – Balsas.lt sakė Socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius. Jo teigimu, partijų susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su grupe Nepriklausomybės akto signatarų. „B. Genzelis, R. Ozolas, V. Terleckas“, – vardijo jis.
„Tai ne taip paprasta. Lyderiai galbūt ir matyti, bet antrą kartą į tą pačią upę sunku įbristi“, – neslepia skeptiškai vertinantis jų galimybes V. Gaidys.
„Nejuokinkite. Gaus porą tūkstančių balsų, gal 4 tūkst., ir nusiramins. Tai kas, kad jie tikisi. Jeigu jie būtų protingi, tai paskaičiuotų ir neitų. Gerai apie save mąstančių asorti“, – kerta A. Bačiulis, paklaustas apie besiformuojančio kelių partijų ir kelių kartų darinio perspektyvas rudenį vyksiančiuose rinkimuose.
„Aš su D. Kuoliu bendravau, kai buvau Vilniaus meras, o jis buvo ministras. Abu buvome žali politikai. Aš apie jį esu neblogos nuomonės, bet jis su senaisiais signatarais susidėjo“, – apgailestavo buvęs Gyvenimo logikos partijos lyderis Vytautas Bernatonis. Anot jo, daugelis šiandien aukštus postus užimančių senųjų politikų taip pat jau turi pasitraukti iš valdžios.
Apie tai, kiek politinių partijų jau dabar gali dalyvauti šių metų rinkimuose į Seimą, atsiras ar neatsiras vadinamoji ,,naujoji jėga“ – tokia, kurią sėkmė lydėjo per pastaruosius trejus rinkimus, ir kuo ypatingi gali būti ,,Rinkimai 2012“, skaitykite rytoj.
Taip pat skaitykite:
Tas saldus žodis „Seimas“ (I)
