Portalo tv3.lt skaitytoja Ieva neseniai apsilankė netoliese namų esančioje parduotuvėje „Lidl“.
„Jau anksčiau galvojau, kad reikėtų nusipirkti naują striukę. Paprastai drabužių „Lidle“ neperku, bet kaip tik pamačiau jų reklamą, kurioje buvo kaip tik panašios raudonos spalvos ir panašaus modelio apie kokį ir galvojau“, – pasakojo vilnietė.
Taigi, anot jos, taip ir nusprendė užsukti į parduotuvę ir savo pirštais pačiupinėti, kokia drabužio medžiaga, kaip jis pasiūtas.
„Aišku, tai nėra koks nors vienetinis daiktas iš vardinės kolekcijos, negali tikėtis ypatingos kokybės. Bet ir kaina, palyginti, nedidelė – 19 eurų. Vis dėlto pamaniau, kad dar palandžiosiu internete ir pažiūrėsiu, kur ką kitur galima rasti“, – prisiminė Ieva.
Pasak jos, benaršydama internete prisiminė, kad anksčiau pažįstami gana dažnai važiuodavo apsipirkti į Lenkiją. Ne tik maisto, bet ir kitų prekių.
„Žodžiu, kažkaip nusprendžiau pasižiūrėti ir į lenkiško „Lidlo“ puslapį. Ir ką jūs sau manote? Ten irgi dabar pardavinėjamos tokios pačios striukės ir, spėkit iš trijų kartų, kur kaina mažesnė?“ – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo mergina.
Jos teigimu, tokia pati striukė Lenkijos „Lidl“ parduotuvėse įkainota 55 zlotais. Oficialiu Lietuvos banko kursu tai būtų 12,14 euro.
Taigi, to paties mažmeninės prekybos tinklo parduotuvėse to paties daikto kaina skiriasi daugiau kaip trečdaliu.
Beje, įprastinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas drabužiams Lenkijoje yra 23 proc., o Lietuvoje – 21 proc., tad jei kainos skirtųsi tik dėl mokesčiai, tai mažesnės jos būtų pas mus.
„Suprantu, kad pardavėjai nustato kainą taip, kaip jiems atrodo tinkama. Bet vis tiek keista, kad uždirbdami mažiau nei tie patys lenkai, už tuos pačius dalykus turime mokėti daugiau. Ką jau kalbėti apie išpardavimus. Jei kokioje Vokietijoje ar Anglijoje gali per juos iš tiesų pigiai apsipirkti, tai pas mus dar nesu mačiusi, kad normaliai kainą sumažintų be jokių gudravimų“, – stebėjosi Ieva.
Bendrovės „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė to paties daikto kainų skirtumus paaiškino taip:
„Kiekvienoje šalyje kainos yra nustatomos individualiai, atsižvelgiant į tos šalies rinką. Mūsų tikslas – kiekvienoje rinkoje pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį. Skirtingų rinkų palyginimas nėra įmanomas dėl daugybės veiksnių, darančių įtaką pardavimo kainai.“
Kainos mažesnės ne tik neturtingesnėse valstybėse
Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ neseniai paskelbė, koks įvairių kategorijų prekių kainų lygis buvo skirtingose bendrijos valstybėse.
Tariant, kad bendras ES drabužių kainų lygis pernai buvo 100 proc., tai Lietuvoje jis buvo 101,7 (2018 m. – 103,1 proc.). Vadinasi, palyginti su europinėmis, mūsų šalyje drabužių kainos bent jau statistiškai yra 1,7 proc. punkto didesnės.
Tuo veikiausia būtų galima pasidžiaugti, nes, pavyzdžiui, Estijoje 2019 m. drabužių kainų lygis sudarė 109,5 proc. ES kainų lygio, o Latvijoje – 103,8 proc. Kita vertus, Lenkijoje šis rodiklis buvo 92,7 proc. – maždaug dešimtadaliu mažesnis nei pas mus.
Taigi, 2019 m. aukščiausias drabužių kainų lygis buvo Islandijoje (135,6 proc.), Danijoje (132,3 proc.), Šveicarijoje (127,1 proc.) ir Norvegijoje (122,6 proc.).
Mažiausias – Ispanijoje (89 proc.), Jungtinėje Karalystėje (88,4 proc.), Rumunijoje (81,8 proc.), Vengrijoje (81,1 proc.) ir Bulgarijoje (78,6 proc.).
Valstybės dydis ir kultūriniai skirtumai
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis nesureikšmino to, kad Lietuvoje kainos tik vos kiek didesnės už ES vidurkį.
„Šiaip tai labai panaši yra ta vidutinė kaina. Sakyčiau, realiai ji beveik, nes 1 proc. nuo vidurkio yra paklaidos rėmuose.
Bet turbūt viena iš pagrindinių priežasčių yra rinkos dydis. Nes, pavyzdžiui, Lenkijoje, jeigu galvotume apie fiksuotus kaštus, kurie tenka vienam parduotų drabužių ar avalynės vienetui (jie yra susiję su patalpų nuoma, darbuotojų atlyginimais ir kt.), tai tame parduotuvės nuomojamame viename kvadrate ploto parduodama mažiau drabužių ar avalynės vienetų nei valstybėje, kurioje yra daugiau gyventojų.
Dėl to sunkiau padengti tuos fiksuotus kaštus ir tai turi įtakos galutinei kainai – tokią rasčiau vieną ekonominę priežastį“, – kalbėjo ekonomistas.
Tačiau, pavyzdžiui, Slovėnijoje, kitose panašaus dydžio valstybėse tiek darbuotojų algos, tiek gyventojų skaičius yra panašus. Kodėl ten kainos mažesnės?
„Vėlgi čia reikėtų įvertinti, kas sudaro krepšelį, kurio kainos matuojamos. Galbūt daugiau parduodama prabangių drabužių arba tai yra daugiau žinomų prekių ženklų drabužiai, prekybos centruose, kurie dažniausiai pigesni. Tokių labai gerų priežasčių nėra, kodėl turėtų būti labai brangesni. Įvertinus darbo užmokestį, kitas sąnaudas, jų kaina turėtų būti panaši“, – svarstė N. Mačiulis.
Vis dėlto apibendrindamas jis įvardijo dvi pagrindines priežastis, kodėl drabužių kainos skirtingose šalyse gali gerokai skirtis:
„Dėl mažos apyvartos sudėtinga padengti fiksuotas sąnaudas – tai atsispindi kainoje. Kita – galbūt yra kažkokie kultūriniai skirtumai, kurie vartojimo krepšelyje lemia didesnį brangesnių prekių ženklų drabužių svorį.“
